Klaipėdos apskrities kelių policijos pareigūnų paskelbta savaitės statistika atskleidžia neraminančią situaciją keliuose. Per 2026 m. kovo 9–15 d. vykdytas priemones užfiksuotas net 401 įvairus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, o tarp jų – 8 neblaivūs vairuotojai, keli itin sunkūs girtumo atvejai bei šimtai greičio viršijimo atvejų.
Šie skaičiai rodo, kad nepaisant nuolatinių policijos patikrinimų, dalis eismo dalyvių vis dar ignoruoja elementarias saugumo taisykles. Klaipėdos regiono keliuose problemų kelia ne tik alkoholis, bet ir naudojimasis telefonu vairuojant, saugos diržų nepaisymas bei važiavimas be teisės vairuoti.
Per savaitę – 401 pažeidimas ir 8 neblaivūs vairuotojai
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai per savaitę užfiksavo 401 įvairų KET pažeidimą. Tarp jų išsiskiria 8 neblaivūs vairuotojai, kurių daliai nustatytas lengvas girtumas, tačiau keli atvejai peržengė ribą, nuo kurios Lietuvoje jau taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Didžiausią nerimą kelia tai, kad dalis vairuotojų prie vairo sėdo ne tik vartoję alkoholį, bet ir neturėdami teisės vairuoti. Tokie atvejai rodo ne pavienį neatsargumą, o sistemingą taisyklių ignoravimą.
Kretingoje per vieną rytą įkliuvo keli neblaivūs vairuotojai
Vien tik 2026 m. kovo 11-osios rytą Kretingoje pareigūnai užfiksavo net kelis neblaivių vairuotojų atvejus. Apie 09.09 val. Šventosios gatvėje sustabdytai 1988 m. gimusiai „Ford“ vairuotojai nustatytas 0,56 prom. neblaivumas. Tą pačią dieną apie 07.56 val. Klaipėdos gatvėje 1990 m. gimusiam „Opel“ vairuotojui nustatyta 0,54 prom., o apie 09.02 val. Šventosios gatvėje 1969 m. gimusiam „Toyota“ vairuotojui – 0,43 prom.
Nors dalis šių rodmenų gali atrodyti nedideli, specialistai nuolat pabrėžia, kad net ir palyginti nedidelis alkoholio kiekis blogina reakciją, dėmesio koncentraciją ir sprendimų priėmimą. Kelyje tai gali lemti itin skaudžias pasekmes.
Du atvejai peraugo į ikiteisminius tyrimus
Sunkiausi savaitės atvejai užfiksuoti Plungės ir Klaipėdos rajonuose. Kovo 13 d. apie 19.40 val. Plungės rajone, Alsėdžių kaime, sustabdyto automobilio „Honda“ vairuotojui, gimusiam 1984 m., nustatytas 2,3 prom. neblaivumas. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Dar rimtesnis atvejis fiksuotas kovo 14 d. Klaipėdoje, Rimkų gatvėje. Apie 09.45 val. automobilio „Volkswagen“ vairuotojui, gimusiam 1976 m., nustatytas 2,57 prom. neblaivumas. Paaiškėjo ir tai, kad vyras neturėjo teisės vairuoti. Dėl vairavimo esant neblaiviam pradėtas ikiteisminis tyrimas, asmuo uždarytas į areštinę.
Kaip ne kartą yra pabrėžę kelių saugumo ekspertai, daugiau nei 1,5 prom. girtumas prie vairo jau laikomas ne administraciniu, o baudžiamuoju nusižengimu. Tokiais atvejais kalbama nebe apie neatsakingą elgesį, o apie tiesioginę grėsmę kitų žmonių saugumui.
Įkliuvo ir dar keli neblaivūs vairuotojai
Kovo 14 d. apie 09.27 val. Klaipėdos rajone, kelyje Klaipėda–Kretinga, 1994 m. gimusiam „Mercedes-Benz“ vairuotojui nustatytas 0,9 prom. neblaivumas. Kovo 15 d. apie 10.28 val. Kretingos rajone, kelyje Salantai–Grūšlaukė–Benaičiai, sustabdytam 1993 m. gimusiam „Audi“ vairuotojui nustatytas 0,51 prom. neblaivumas.
Tą pačią dieną apie 13.00 val. Klaipėdoje, Smiltelės gatvėje, 2005 m. gimusiai „Mazda“ vairuotojai nustatytas 0,86 prom. neblaivumas. Visi šie atvejai patvirtina, kad problema regione išlieka aktuali tiek miestuose, tiek rajoniniuose keliuose.
Atsakomybės neišvengs ir neblaivūs dviratininkai bei paspirtukininkai
Policijos suvestinėje minimi ne tik automobilių vairuotojai. Atsakomybė gresia ir trims alkoholio padauginusiems eismo dalyviams, kurie važiavo dviračiais ar elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis.
- 2026 m. kovo 9 d. Rietave, Plungės gatvėje, 1971 m. gimusiam elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui nustatytas 1,06 prom. neblaivumas. Vyras taip pat važiavo neužsisegęs šalmo.
- 2026 m. kovo 11 d. ten pat sustabdytam 1977 m. gimusiam elektrinio paspirtuko vairuotojui nustatytas 1,07 prom. neblaivumas.
- 2026 m. kovo 15 d. Kretingos rajone, Salantuose, 1981 m. gimusiam dviratininkui nustatytas 2,13 prom. neblaivumas.
Kelių policijos pareigūnai nuolat primena, kad eismo saugumo taisyklės galioja visiems eismo dalyviams. Net ir neautomobilinė transporto priemonė, valdoma neblaivaus žmogaus, gali tapti skaudžios nelaimės priežastimi.
Telefonai, šviesoforai, diržai ir vaikai be apsaugos
Savaitės statistika atskleidė ir kitas pavojingas tendencijas. Net 33 vairuotojai neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, 16 nepaisė šviesoforo signalų reikalavimų, o 27 vairuotojai ir 9 keleiviai nesegėjo saugos diržų.
Ypač neramina tai, kad neprisegti buvo vežami net 7 vaikai. Tokie pažeidimai gali turėti itin rimtų pasekmių net ir įvykus palyginti nesmarkiam eismo įvykiui. Saugos specialistai nuolat pabrėžia, kad diržai ir tinkamos vaikų tvirtinimo sistemos yra viena efektyviausių priemonių, galinčių sumažinti sužalojimų riziką.
Greičio viršijimas išlieka viena didžiausių problemų
Didžiausią dalį nustatytų pažeidimų sudarė leistino greičio viršijimas. Mobiliuoju greičio matuokliu per savaitę užfiksuota 216 atvejų, o kitomis priemonėmis – dar 52. Iš viso tai sudaro 268 greičio viršijimo pažeidimus per vieną savaitę.
Tai rodo, kad greitis išlieka viena opiausių problemų Klaipėdos apskrities keliuose. Būtent per didelis arba nesaugus greitis dažnai lemia sunkesnes avarijų pasekmes, ypač kai kartu pasitaiko ir kitų rizikos veiksnių – nepakankamas dėmesys, nuovargis ar alkoholio vartojimas.
Dar 7 vairuotojai neturėjo teisės vairuoti
Be kitų pažeidimų, pareigūnai nustatė ir 7 vairuotojus, kurie apskritai neturėjo teisės vairuoti. Tokie atvejai ypač pavojingi, nes dažnai rodo ne tik įstatymų nepaisymą, bet ir menkesnį pasirengimą saugiai dalyvauti eisme.
Anot policijos atstovų, tokie pažeidimai dažnai persipina su kitomis rizikingomis veikomis – vairavimu neblaiviam, greičio viršijimu ar kitų svarbių reikalavimų ignoravimu.
Ką rodo ši statistika?
Klaipėdos apskrities savaitės duomenys aiškiai parodo, kad eismo saugumo situacija regione išlieka sudėtinga. Policijos reidai ir sustiprinta kontrolė leidžia išaiškinti daug pažeidimų, tačiau kartu parodo ir tai, kad dalis eismo dalyvių vis dar linkę rizikuoti savo ir kitų gyvybėmis.
Ypač daug dėmesio turėtų sulaukti neblaivaus vairavimo problema, vaikų vežimo saugumas, naudojimasis telefonais prie vairo ir nuolatinis greičio viršijimas. Būtent šie pažeidimai dažniausiai tampa skaudžių eismo įvykių priežastimi.
Atsakingas elgesys kelyje prasideda nuo paprastų sprendimų: nevairuoti išgėrus, nesinaudoti telefonu, segėti diržą ir neviršyti greičio. Tai ne formalumas, o būtina sąlyga saugumui užtikrinti.
Ar jūsų nuomone, tokių patikrinimų Lietuvos keliuose turėtų būti dar daugiau? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
