„Aš nevairuoju — man galima.” Ši logika po vakarėlio kyla daugeliui. Ir iš dalies ji teisinga. Bet yra viena detalė, kurios dauguma nežino: Lietuvos teisė nenurodo jokios konkrečios promilių ribos neblaiviam pėsčiajam. Tai nereiškia, kad viskas leidžiama — reiškia, kad policija turi daugiau erdvės sprendimui, nei daugelis tikisi.
Ką tiksliai sako ANK 484 straipsnis
Administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnis reglamentuoja du dalykus: alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose ir neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose. Straipsnis kalba ne apie vairuotojus, o apie kiekvieną asmenį viešojoje erdvėje.
Tikslus ANK 484 str. 1 d. formulavimas: alkoholinių gėrimų gėrimas gatvėse, parkuose, skveruose, stadionuose, visų rūšių viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, taip pat neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę — užtraukia baudą nuo 20 iki 100 eurų. Pakartotinis pažeidimas — nuo 100 iki 200 eurų.
Čia yra esminis niuansas, kurį verta suprasti: straipsnis nenurodo jokios konkrečios promilių ribos. Skirtingai nei vairuotojams, kur įstatymas aiškiai sako 0,4 promilės ribą, pėsčiajam tokio skaičiaus nėra. Sąlyga yra kita — „įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę”.
Ką reiškia „įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę”
Tai subjektyvus vertinimas, kurį atlieka pareigūnas vietoje. Praktikoje tai reiškia: neblaivus žmogus, kuris ramiai eina namo ir nesitrenkia į kitus, nesišaukia, nepuola, nesukelia pavojaus — paprastai nesukelia pagrindo baudai pagal šį straipsnį.
Kita situacija: tas pats žmogus, kuris kliūva prie praeivių, praranda orientaciją erdvėje, kelia triukšmą, vemia ant šaligatvio, puola prie žmonių arba kitaip elgiasi viešojoje erdvėje taip, kad tai akivaizdžiai įžeidžia aplinkinius — tai jau yra pagrindas protokolui pagal ANK 484 straipsnį.
Ir čia kyla įdomiausias klausimas: ar to pakanka, kad sakytume „taigi nėra rizikos”? Ne visada. Nes „orumas ir dorovė” gali būti interpretuojami plačiau nei tikimasi.
Kur draudžiama gerti — konkretus sąrašas
ANK 484 straipsnis pirmoje dalyje aiškiai išvardija vietas, kur alkoholio gėrimas yra draudžiamas. Tai yra:
- Gatvės ir viešosios erdvės (aikštės, skverai, parkai).
- Stadionai.
- Visų rūšių viešasis transportas (autobusai, troleibusai, traukiniai, metro), išskyrus tarptautinio susisiekimo traukinius ir laivus su viešojo maitinimo vietomis bei orlaivius, skrendančius už Lietuvos ribų.
- Sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose, kur nėra licencijuotų alkoholio pardavimo vietų.
Tai nereiškia, kad draudžiama visuomet ir visur. Parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose gali būti licencijuotos vietos alkoholio pardavimui — ten gėrimas leidžiamas. Bet „lauke su buteliu po parką” — ne.
Ar policija gali sustabdyti ir patikrinti blaivumą pėsčiąjį
Taip. Policijos pareigūnas turi teisę sustabdyti asmenį viešojoje vietoje, jei yra pagrindas manyti, kad šis pažeidžia viešąją tvarką. Blaivumo patikrinimas nėra išimtinai vairuotojų prerogatyva.
Praktikoje pėsčiųjų blaivumo patikrinimai vyksta, kai pareigūnai reaguoja į kvietimus arba kai pats elgesys viešojoje vietoje sukelia pagrįstą įtarimą. Jei asmuo nesutinka tikrintis — tai gali būti vertinama kaip papildomas pažeidimo požymis, nors ir neturi tokių teisinių pasekmių kaip vairuotojo atsisakymas tikrintis.
Papildoma sankcija: draudimas lankytis renginiuose
Tai detalė, apie kurią mažai žinoma. ANK 484 str. 4 d. numato, kad už pažeidimus viešojoje vietoje vykstančiame renginyje gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienų metų. Tai reiškia: jei incidentas įvyko festivalyje, sporto renginyje ar kitame viešajame susibūrime — bauda gali būti papildyta šiuo draudimu.
Šis instrumentas Lietuvos teisėje egzistuoja, nors naudojamas ne taip dažnai kaip paprastos baudos.
Skirtumai nuo vairuotojų taisyklių — viename sakinyje
Vairuotojui — konkreti skaičiais išreikšta riba (0,4 promilės patyrusiems, 0 — pradedantiesiems ir profesionaliems). Pėsčiajam — subjektyvus elgesio vertinimas, kuriame svarbiausia sąvoka yra „žmogaus orumas ir dorovė”, ne promilių skaičius.
Tai praktiškai reiškia: pėsčiajam tikimybė gauti baudą yra žemesnė nei vairuotojui tiesiog todėl, kad nėra automatinio matavimo. Bet apsaugos nėra absoliučios — ir tai dažnai nustebina tuos, kurie manė, kad „be vairo viskas leidžiama”.
Praktinis patarimas: jei grįžtate pėsčiomis po vakarėlio — tai jau yra atsakingas sprendimas. Tiesiog atminkite, kad viešoji erdvė turi savo taisykles net ir pėstiesiems, ir elgesys, o ne promilių skaičius, nulems pareigūno sprendimą.
