Per bendrą prevencinę priemonę Lietuvos–Latvijos pasienyje pareigūnai kelyje Klaipėda–Liepoja patikrino 120 transporto priemonių ir 160 jomis važiavusių asmenų. Reido metu nustatytas vienas neblaivus vairuotojas – „Volvo XC90“ vairuotojui užfiksuotas 0,62 prom. girtumas. Šiame straipsnyje aptariame, kaip vyko priemonė, kodėl tokie reidai svarbūs ir kokią žinutę jie siunčia visiems vairuotojams.
Bendra Lietuvos ir Latvijos pareigūnų operacija pasienyje
Gruodžio 3 dieną Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kartu su VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Palangos pasienio užkardos pareigūnais bei Latvijos Respublikos policijos ir sienos apsaugos pareigūnais surengė bendrą prevencinę priemonę Lietuvos–Latvijos pasienyje.
Tokios priemonės organizuojamos pagal bendradarbiavimo per sieną Šengeno erdvėje programą. Jos metu pareigūnai patruliuoja mišriose grupėse, dalijasi informacija ir priemonėmis, užtikrina viešąją tvarką ir kelių eismo saugumą abiejose sienos pusėse.
Pasak Klaipėdos apskrities policijos atstovų, bendri reidai pasienyje ypač svarbūs ruožuose, kur intensyvus tranzitinis eismas ir didesnė rizika, kad į kelią išvažiuos neblaivūs ar rizikingai vairuojantys asmenys.
Patikrinta 120 transporto priemonių ir 160 asmenų
Priemonės metu Lietuvos teritorijoje, kelyje Klaipėda–Liepoja, pareigūnai stabdė lengvuosius automobilius, mikroautobusus ir kitą transportą. Iš viso patikrinta 120 transporto priemonių ir 160 asmenų, važiavusių šiais automobiliais.
Patikrinimų metu buvo vertinama:
- vairuotojų blaivumas ir galimas apsvaigimas nuo kitų medžiagų;
- transporto priemonių techninė būklė ir dokumentai;
- ar nevežamos akcizinės prekės pažeidžiant nustatytą tvarką;
- ar nėra požymių, susijusių su neteisėta migracija.
Nors dauguma vairuotojų rimtų pažeidimų nepadarė, pareigūnams vis dėlto pavyko nustatyti vieną pavojingą atvejį – prie vairo sėdo neblaivus „Volvo XC90“ vairuotojas.
Neblaivus „Volvo XC90“ vairuotojas ir administracinė atsakomybė
Automobilio „Volvo XC90“ vairuotojui, gimusiam 1964 metais, nustatytas 0,62 prom. neblaivumas. Tai – aiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, patenkantis į administracinės atsakomybės ribas.
Vairuotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį. Už tokio lygio neblaivumą vairuotojui gali grėsti:
- reikšminga piniginė bauda;
- teisės vairuoti atėmimas nustatytam laikotarpiui;
- kiti įstatyme numatyti apribojimai.
„Net ir vienas neblaivus vairuotojas kelyje yra per daug. Toks žmogus kelia realią grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams – keleiviams, kitiems vairuotojams, pėstiesiems,“ – pažymėjo pareigūnas, dalyvavęs priemonėje.
Kodėl tokie reidai pasienyje yra būtini?
Bendros Lietuvos ir Latvijos priemonės pasienyje vykdomos reguliariai. Jas inicijuojant siekiama ne tik nustatyti konkrečius pažeidėjus, bet ir formuoti aiškią prevencinę žinutę: neblaivus ar kitaip apsvaigęs prie vairo – netoleruojamas.
Tokios priemonės padeda:
- mažinti eismo įvykių, kuriuos sukelia neblaivūs vairuotojai, skaičių;
- užkardyti neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą per sieną;
- kontroliuoti ir identifikuoti neteisėtos migracijos atvejus;
- stiprinti gyventojų pasitikėjimą teisėsauga pasienio regionuose.
Ekspertai pabrėžia, kad būtent sistemingumas ir netikėtumo faktorius daro tokius reidus veiksmingus. „Kai vairuotojai žino, kad pasienio ruožuose bet kurią dieną gali vykti sustiprinta kontrolė, dalis jų tiesiog nesiryžta sėsti prie vairo išgėrę,“ – teigia kelių eismo saugumo specialistas Andrius Petrauskas.
Šengeno erdvės bendradarbiavimo nauda
Priemonė vykdyta pagal bendradarbiavimo per sieną Šengeno erdvėje programą. Ši sistema leidžia Lietuvos ir Latvijos pareigūnams veikti koordinuotai, dalintis operatyvine informacija, o esant reikalui – greičiau reaguoti į pažeidimus abiejose sienos pusėse.
Toks modelis ypač naudingas pajūrio ir pasienio teritorijose, kur dažnai kertasi tranzitiniai maršrutai, keliauja tarptautiniai vežėjai ir turistai. Bendrai patruliuodami pareigūnai gali efektyviau:
- stebėti eismo srautus,
- operatyviai identifikuoti įtartinas transporto priemones,
- vykdyti tikslinius patikrinimus, kai gaunama informacijos apie galimus pažeidimus.
Ši taisyklė taikoma Šengeno erdvėje vykdomam instituciniam bendradarbiavimui. Kitose trečiosiose šalyse taikomos nacionalinės ir dvišalės procedūros gali skirtis.
Ką tai reiškia vairuotojams?
Nors šio reido metu nustatytas tik vienas neblaivus vairuotojas, jis aiškiai parodo, kad rizika vis dar išlieka. Kiekvienas sėdantis prie vairo išgėręs turi suprasti, kad pasienio ir pagrindiniuose keliuose jį gali sustabdyti mišrios pareigūnų pajėgos ir patikrinti blaivumą.
Ypač žiemos laikotarpiu, kai vairavimo sąlygos sudėtingesnės, o šventiniu laikotarpiu padidėja ir alkoholio vartojimas, tokios priemonės tampa papildomu saugumo garantu. Tai – aiški žinutė, kad neblaivus vairuotojas Lietuvoje nėra toleruojamas, nesvarbu, ar tai didmiesčio gatvė, ar pasienio kelias.
Išvados
Klaipėdos apskrities policijos, VSAT ir Latvijos pareigūnų surengtas reidas dar kartą parodė, jog bendras darbas pasienyje yra būtinas siekiant užtikrinti eismo saugumą ir viešąją tvarką. Nors dauguma vairuotojų laikėsi taisyklių, vienas nustatytas neblaivus „Volvo XC90“ vairuotojas priminė, kad kontrolės atsisakyti dar anksti.
Kiekvienas sąmoningas sprendimas nesėsti prie vairo išgėrus – tai vienu incidentu mažiau mūsų keliuose. Būtent to ir siekia prevencinės priemonės, kurias pareigūnai pasienyje rengia reguliariai.
O kokia jūsų nuomonė apie pasienyje vykdomus reidus ir vairuotojų blaivumo patikras? Ar esate su tuo susidūrę? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!
