Daugelis vairuotojų mano, kad važiavimas per raudoną šviesoforo signalą — tai tiesiog 90 eurų bauda. Bet ANK 417 straipsnio 4 dalis sako ką kita: be baudos gali būti atimtos ir vairavimo teisės — nuo 1 iki 6 mėnesių. Tai ne teorija — tai taikoma reguliariai, o nuo 2025 m. automatinės kameros reiškia, kad pareigūno buvimas sankryžoje nėra būtinas.
Ką tiksliai sako ANK 417 straipsnio 4 dalis
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnio 4 dalį, važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia:
- Baudą nuo 60 iki 90 eurų — skiriama visais atvejais.
- Teisės vairuoti atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių — gali būti skiriamas. Sprendimas priklauso nuo aplinkybių: ar buvo grėsmė kitiems, ar tai pakartotinis pažeidimas, ar pažeidimą fiksavo pareigūnas ar kamera.
Griežtesnės sankcijos taikomos maršrutinio transporto vairuotojams: jiems bauda siekia 120–170 eurų, o teisės sustabdomos 1–3 mėnesiams. Tai — kita ANK 417 straipsnio 7 dalies norma, taikoma visiems, vairuojantiems keleivines transporto priemones vietinio susisiekimo maršrutais.
Kodėl teisių atėmimas netikėtai griežtas
Šešių mėnesių teisių atėmimas daugeliui nuskamba kaip proporcija, taikoma sunkiems pažeidimams — girtavimui ar pavojingam vairavimui. Tačiau ANK saugo būtent sankryžas kaip aukštos rizikos zonas: už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių.
Reali praktika: pareigūnas vertina aplinkybes. Jei pažeidimas buvo mažo intensyvumo sankryžoje, o greičio nepavyko fiksuoti — dažniausiai apsiribojama bauda. Jei kameros užfiksavo, kad automobilis kirto STOP liniją kelias sekundes po signalo pasikeitimo, ir sankryžoje tuo metu judėjo pėstieji ar kiti automobiliai — teisių atėmimas tampa realesnis.
Ir dar vienas svarbus niuansas: pakartotinis pažeidimas per trumpą laikotarpį smarkiai didina tikimybę, kad bus taikoma griežtesnė sankcija.
Automatinės kameros: dabar išvengti sunkiau
Nuo 2025 metų šio pažeidimo kontrolė Lietuvoje sustiprėjo. Automatinės kameros, sumontuotos prie šviesoforų, fiksuoja transporto priemonę, kertančią STOP liniją degant raudonam signalui — nepriklausomai nuo laiko paros ar oro sąlygų. Baudos išsiunčiamos automobilio savininkui per kelias savaites.
Tai keičia pažeidimo logiką. Anksčiau dalis vairuotojų rizikavo skaičiuodami pareigūno buvimo tikimybę. Dabar sankryžą su kamera ir be kameros skiriasi tik tuo, kad pirmojoje kyla klausimas — ne „ar pagaus”, o „kada ateis laiškas”.
Ar teisių atėmimas taikomas ir nustačius pažeidimą per kamerą? Taip, tačiau tai sudėtingesnė procedūra. Kamera fiksuoja transporto priemonę, ne vairuotoją — todėl teisių atėmimo sankcija taikoma tik tada, kai pažeidimą tiesiogiai fiksuoja pareigūnas arba kai vairuotojas yra identifikuotas.
Ką tai reiškia praktiškai
Paprasčiausia situacija: užsidegė raudona, vairuotojas kirto liniją — bauda 60–90 eurų. Jokių papildomų sankcijų, jei pareigūno nebuvo ir nėra aplinkybių, didinančių pažeidimo sunkumą.
Sudėtingesnė situacija: tas pats pažeidimas, bet sankryžoje buvo pėstysis, kuriam teko atlikti staigų manevrą, arba tai jau antrasis pažeidimas per trumpą laikotarpį — čia ir atsiranda reali teisių atėmimo grėsmė.
Lietuvoje kasmet užfiksuojama apie 1 milijonas KET pažeidimų. Tarp dažniausių — greičio viršijimas ir šviesoforo ignoravimas. Kelių policijos duomenimis, eismo įvykių skaičius pastaraisiais metais auga, o nemaža jų dalis susijusi su sankryžų taisyklių nesilaikymu. Tai reiškia, kad kontrolė nesilpnės.
Trumpa taisyklė: raudona šviesa — tai ne galimybė pasverti riziką, o griežta riba. 60–90 eurų bauda — minimali pasekmė. Maksimali — pusė metų be vairo.
