Lietuvos kelių infrastruktūra šiemet sulauks rekordinės finansinės injekcijos. Vyriausybė patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo sąmatą, pagal kurią 2025 m. keliams bus skirta 583,2 mln. eurų. Įskaitant papildomas investicijas iš Gynybos fondo ir Europos Sąjungos finansavimo, bendras biudžetas pasieks 800 mln. eurų. Tai didžiausia suma šalies istorijoje, skirta kelių gerinimui, su aiškiu prioritetu avarinės būklės tiltams ir regionų infrastruktūrai.
Kur bus skiriamos didžiausios lėšos?
Šiais metais Lietuvos kelių tvarkymo prioritetai aiškūs:
- Vilnius–Utena kelio rekonstrukcija – 20 mln. eurų;
- Žvyrkelių asfaltavimas – 20 mln. eurų;
- Valstybinės reikšmės keliams – 336,8 mln. eurų;
- Regionų vietinės reikšmės keliams – 206,4 mln. eurų;
- Tiltų ir viadukų remontui – 19 objektų įtraukti į tvarkymo planą.
Kaip teigia susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, šis finansavimas leis pradėti ilgai atidėtus projektus: „Turėdami ribotą biudžetą, investicijas paskirstome subalansuotai – tiek strateginiams keliams, tiek regionams. Daugiausia dėmesio skirsime avarinės būklės tiltų tvarkymui ir žvyrkelių asfaltavimui.“
Rekordinė parama regionams
Regionai šiemet sulauks istorinio finansavimo, kuris leis savivaldybėms spręsti seniai atidėtas problemas. Iš 206,4 mln. eurų vietinės reikšmės keliams skiriamų lėšų didžiausi projektai apims:
- Vilniaus Nemenčinės plento rekonstrukciją (8,3 mln. eurų);
- Kauno Ateities plento tiesimo darbus (2 mln. eurų);
- Šiaulių Serbentų gatvės remontą (3,5 mln. eurų);
- Alytaus A. Juozapavičiaus tilto remontą (1,16 mln. eurų);
- Tauragės pietinio aplinkkelio statybas (1,82 mln. eurų);
- Kareivinių privažiavimo kelių tvarkymą Radviliškyje (859 tūkst. eurų).
Kokie pokyčiai laukia eismo dalyvių?
Be pagrindinių kelių rekonstrukcijų, šiemet didelis dėmesys skiriamas eismo saugumui. Bus įrengta daugiau nei 100 naujų saugumo priemonių:
- Suremontuota 100 pėsčiųjų perėjų;
- Nutiesti nauji dviračių ir pėsčiųjų takai;
- Įrengti apsauginiai atitvarai pavojingiausiose kelio atkarpose;
- Modernizuota eismo valdymo sistema, skirta mažinti avarijų skaičių.
Ar ši investicija išspręs Lietuvos kelių problemas?
Nepaisant rekordinio finansavimo, išlieka klausimas – ar 800 mln. eurų bus pakankama suma, kad Lietuvos kelių būklė iš esmės pagerėtų? Nors savivaldybės džiaugiasi didėjančiais biudžetais, dalis ekspertų įspėja, kad infrastruktūros problemų kaupėsi dešimtmečiais, todėl prireiks ne vienerių metų, kol rezultatai taps akivaizdūs.
O ką manote Jūs? Ar šis finansavimas bus pakankamas kelių kokybės gerinimui? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose!
