Važiuojate greitkeliu, staiga eismas priekyje sulėtėja. Po kelių minučių jau stovite vietoje – nors niekur nematyti nei avarijos, nei kelio darbų, nei sugedusio automobilio kelkraštyje. Kai pravažiuojate vietą, kur viskas prasidėjo, ten irgi nieko nėra. Būtent tai ir yra vadinamoji fantominė spūstis, o naujas vaizdo įrašas iš JAV pirmą kartą taip aiškiai parodo, kaip ji gimsta.
Vienas stabdymas – ir prasideda banga
JAV greitkelyje I-85 Džordžijos valstijoje vairuotojas Joe Miroe užfiksavo tikslų tokį momentą. Jo kadruose nematyti jokios kliūties, tačiau sklandžiai judantis eismo srautas per kelias sekundes virsta kamščiu. Užtenka, kad priekyje važiuojantis vairuotojas trumpam bakstelėtų stabdžio pedalą.
Po akimirkos tas automobilis jau vėl rieda toliau, bet už jo esantis vairuotojas turi sureaguoti – stabdo šiek tiek stipriau, kad išlaikytų atstumą. Tada procesas kartojasi: kitas stabdo dar stipriau, paskui – dar vienas. Susidaro grandininė reakcija, kuri banga rieda vis toliau atgal, o pati pradinė priežastis po kelių sekundžių jau išnykusi.
Kodėl tai vadinama „šoko banga”
Eismo specialistai tokį reiškinį vadina fantomine, arba „šoko bangos” spūstimi. Nedidelis greičio sumažėjimas priekyje, sklisdamas per eismą atgal, vis stiprėja – kol kelis šimtus metrų ar net kilometrą už pradinio taško eismas visai sustoja. Ar tikrai vieno vairuotojo manevras gali tiek pridaryti? Modeliavimo tyrimai transporto inžinerijoje patvirtina – tankiame sraute pakanka vieno pernelyg aštraus stabdymo.
Būtent todėl fantominės spūstys tokios erzinančios: prisijungęs prie jos galo vairuotojas dažnai net nesupranta, kodėl turi stabdyti, o priežasties, kai pravažiuoja, jau nebėra.
Ar automobiliai gali tai išspręsti
Gamintojai bando problemą spręsti adaptyviąja kruizo kontrole (ACC). Šios sistemos automatiškai išlaiko atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ir gali greitėti bei stabdyti tolygiau nei žmogus. Teoriškai, jei beveik visi greitkelio automobiliai važiuotų su tokiomis sistemomis, fantominių spūsčių atsirastų kur kas rečiau.
Bet kol taip nėra, svarbiausia grandis vis dar yra pats vairuotojas. Kas išlaiko pakankamą atstumą, be reikalo staigiai nestabdo ir po sulėtėjimo ramiai vėl pajuda, tas padeda, kad mažas greičio skirtumas neišaugtų į kelių kilometrų kamštį. Vilniaus ar Kauno aplinkkelyje piko metu tai reiškia paprastą dalyką – laikykitės atstumo, ir spūstis, kurią patys galėtumėte sukelti, tiesiog neįvyks.
