Rugpjūtis. Jūs jau namie, atostogos sėkmingos, nuotraukos sutvarkytos. O po keturių mėnesių — laiškas pašto dėžutėje. Vokas su itališku grąžinimo adresu, juodai balta nuotrauka jūsų automobilio ir skaičiumi apačioje. Štai taip dažniausiai lietuviai sužino, kas yra ZTL zona.
Kroatija ir Italija šią vasarą — kaip ir kasmet — bus tarp populiariausių lietuvių vairuotojų krypčių. Ir abi šalys pastaraisiais metais padarė savo kontrolę žymiai veiksmingesnę. Apie tai — prieš išvažiuojant, ne po.
Italija: ZTL zona — mažas ženklas, didelė bauda
ZTL (Zona a Traffico Limitato) — tai riboto eismo zona istoriniuose Italijos miestų centruose. Taisyklė paprasta: į ją gali įvažiuoti tik gyventojai ir registruoti transporto priemonių savininkai. Visi kiti — draudžiami, kiekvieną perėjimą fiksuoja kamera.
Problema yra ta, kad ženklai maži, tik italų kalba, ir dažnai kabinami aukštai — šalia kameros. Navigacijos programos reguliariai veda vairuotojus tiesiai per ZTL zonas, nes neturi atnaujintų duomenų. Bauda — nuo 80 iki 335 eurų už kiekvieną kamerą, pro kurią pravažiuojama. Realus pavojus: kiekvienas pravažiavimas pro kamerą generuoja atskirą baudą. Jei įvažiavote pro vieną kamerą ir išvažiavote pro kitą — dvi baudos. Jei pasukote neteisingai ir kirtote tris zonas — trys baudos.
Florencija šiuo atžvilgiu yra griežčiausia: miestas suskirstytas į penkis atskirai stebimus sektorius, ir kiekvienas kameros kirtimas kelia atskirą baudą. Turistai reguliariai gauna 300–600 eurų sąskaitas už vienos popietės važiavimą.
Ar baudos pasiekia Lietuvą? Taip. ES šalys keičiasi vairuotojų duomenimis, todėl bausmė atkeliauja paštu — kartais po 6–9 mėnesių, bet atkeliauja.
Ką daryti: jei viešbutis yra ZTL zonoje — susisiekite iš anksto ir paprašykite užregistruoti jūsų numerį. Tai nemokama ir leidžia atvykti ir išvykti. Bet registracija galioja tik tam konkrečiam ZTL — ne visam miestui.
Kroatija: dronai, vidutinio greičio matuokliai ir aktyvesnė policija
Kroatijoje kontrolė pastaraisiais metais tapo žymiai veiksmingesnė — ir tai ne tik greičio matuokliai.
Kroatijos kelių policija aktyviai naudoja dronus — ypač prie sankryžų ir autostradų kamščiuose. Kroatijos transporto policijos atstovai patvirtino, kad dronai tapo pagrindiniu įrankiu sankryžose — jie fiksuoja važiavimą per raudoną šviesą ir pavojingus manevrus. Vienoje operacijoje virš Zagrebo greitkelių mazgo dronai per trumpą laiką surinko 54 baudas. Tikslas aiškus: vairuotojai turi žinoti, kad gali būti stebimi bet kur ir bet kada — net jei plačiai aplink nematyti policijos automobilio.
Taip pat dažniau taikomas vidutinio greičio matavimas tarp dviejų taškų — jis skaičiuoja ne momentinį, o vidutinį greitį visame ruože. Sulėtinti prieš pat kamerą nepakanka.
Šią vasarą Kroatija ypač atidžiai prižiūri: saugos diržų naudojimą, važiavimą į gelbėtojų koridorių ir telefono naudojimą vairuojant.
Kroatijos greitkeliai: ENC įrenginys suteikia 21 % nuolaidą
Kroatijoje greitkeliai mokami pagal nuvažiuotą atstumą — vartai, ne vinjetė. 136 km ruožas nuo Zagrebo iki Rijekos kainuoja apie 10 eurų, o A1 greitkeliu iki Krapinos — apie 34 eurus. Mokėti galima kortele arba grynaisiais.
Vienas mažai žinomas dalykas: Kroatijos degalinėse galima įsigyti ENC įrenginį, kuris suteikia 21 % nuolaidą ir leidžia pravažiuoti vartus greičiau. Ilgesnėms kelionėms — tai pastebima sutaupymo galimybė.
Ir dar vienas svarbus dalykas — apie Slovėniją kelyje. Šalyje galioja privaloma skaitmeninė vinjetė, savaitės leidimas kainuoja 16 eurų. Ji perkama internetu arba pasienio punktuose. Be jos — bauda.
Italijos greitkeliai: vidutinio greičio matavimas ir ką tai reiškia praktiškai
Italijoje vidutinio greičio matavimas (Tutor sistema) veikia autostradose jau seniai, tačiau pastaraisiais metais ruožų daugėja. Sistema paprasta: pirmame taške fiksuojamas jūsų automobilio numeris ir laikas, antrame — taip pat. Jei vidurkis viršija leistiną greitį — bauda automatiškai.
Tai reiškia, kad „kompensavimo” taktika — sulėtinti ties žinomu stacionariu radaru, tada vėl greitinti — čia neveikia. Greičio apribojimas italų autostradomis yra 130 km/h, lietaus metu — 110 km/h.
Ar bausos lietuviams realiai ateina? Italija aktyviai taiko ES tarpusavio informacijos mainų mechanizmą. Kelių policija direktyvos pagrindu gali reikalauti iš Lietuvos Regitra vairuotojo duomenų ir išsiųsti baudą tiesiogiai. Bausmė gali ateiti praėjus net 360 dienų po pažeidimo.
Prieš išvažiuodami: trys dalykai, kurių negalima praleisti
- Patikrinkite maršrutą per ZTL zonas — prieš važiuojant į bet kurį Italijos miestą, ieškokite „[miesto pavadinimas] ZTL žemėlapis”. Google Maps turi ZTL sluoksnį, tačiau jis ne visada atnaujintas. Waze dažniau perspėja apie ZTL.
- Susisiekite su viešbučiu iš anksto — jei nakvynė yra ZTL zonoje, paprašykite užregistruoti numerio plokštelę. Tai reikia padaryti prieš atvykstant, ne atvykus.
- Kroatijoje svarstykite ENC įrenginį — jei planuojate važiuoti greitkeliais daugiau nei 300 km, nuolaida atsiperka per kelias valandas.
Vasaros kelionė Italijoje ar Kroatijoje — puikus pasirinkimas. Tačiau kelių taisyklės ten veikia pagal vietos logiką, ne pagal lietuvišką. Ir kameros laukia, kol suklysite — ne kol pastebėsite ženklą.
