Nauja Europos Komisijos ataskaita apie kelių eismo saugumo rodiklius kelia paprastą, bet nemalonų klausimą: ar Europos keliai tikrai tokie saugūs, kaip mums patinka manyti? „Trendline“ projektas (2022–2025 m.) analizavo pagrindinius kelių eismo saugumo rodiklius (KPI) įvairiose ES valstybėse narėse ir atskleidė didelius pagrindinio elgesio, pavyzdžiui, greičio laikymosi, saugos diržų ir šalmų naudojimo, trūkumus. Lietuvos skaitytojams šie rezultatai rodo, kokia yra Europos pažanga siekiant 2030 ir 2050 m. tikslų ir kur pavojingi įpročiai vis dar kasdien kelia pavojų gyvybėms.
Kas yra „Trendline“ projektas ir kodėl šie KPI yra svarbūs?
„Trendline“ projektas yra ES bendrai finansuojama iniciatyva, skirta rinkti ir suderinti kelių eismo saugumo KPI visoje Sąjungoje. Užuot nagrinėjus tik tai, kiek žmonių žūsta arba yra sužeidžiama, projektas daugiausia dėmesio skiria elgesiui ir sistemoms, kurios daro didelę įtaką avarijų rizikai ir sužalojimų sunkumui. Tai apima greitį, saugos diržų naudojimą, šalmų naudojimą, vairavimą išgėrus ir greitosios medicinos pagalbos reagavimo laiką.
Nuo pagrindinių statistikos duomenų iki kasdienio elgesio
2024 m. visoje Europos Sąjungoje per eismo įvykius žuvo 19 940 žmonių. Už kiekvieno skaičiaus slypi šeima, darbovietė ir bendruomenė. Pagrindiniai veiklos rodikliai (KPI) padeda politikos formuotojams suprasti, koks elgesys labiausiai prisideda prie šių mirčių ir kur reikalingos naujos taisyklės, vykdymo užtikrinimas ar švietimas.
- Jie rodo, kiek vairuotojų iš tikrųjų laikosi greičio apribojimų realiame eisme.
- Jie atskleidžia, ar saugos diržai ir vaikų apsaugos priemonės yra naudojami ir ar jos naudojamos teisingai.
- Jie rodo, kaip greitai medicinos paslaugos pasiekia avarijų aukas.
Greitis miestuose: kur pažeidžiami eismo dalyviai moka kainą
Vienas iš labiausiai nerimą keliančių ataskaitos išvadų yra susijęs su greičio laikymusi, ypač miesto teritorijose. Daugelyje valstybių narių mažiau nei pusė vairuotojų laikosi greičio apribojimų miesto gatvėse. Būtent tai yra vietos, kur pėstieji, dviratininkai ir paspirtukų vairuotojai – labiausiai pažeidžiami eismo dalyviai – dalijasi erdve su automobiliais ir sunkvežimiais.
Kodėl greičio viršijimas mieste yra toks pavojingas
Miesto kelių tinkluose gausu perėjų, sankryžų, autobusų stotelių ir vaikų, keliaujančių tarp namų, mokyklos ir laisvalaikio užsiėmimų. Net ir nedidelis smūgio greičio padidėjimas smarkiai padidina pėsčiojo ar dviratininko mirtinų sužalojimų riziką.
- Nesilaikymas mažiau nei 50 % reiškia, kad greičio viršijimas yra labiau norma nei išimtis.
- Didelis greitis sutrumpina vairuotojų reakcijos laiką ir pailgina stabdymo kelią.
- Mišraus eismo sąlygomis tai sukuria nuolatinę foninę riziką pažeidžiamiems eismo dalyviams.
Saugos diržų naudojimas: stiprus priekyje, silpnas gale
Ataskaitoje pateikiamas daug teigiamesnis vaizdas apie priekinių sėdynių saugos diržų naudojimą. Greitkeliuose vairuotojų diržų segimo rodiklis dažnai viršija 95 %, o daugelyje valstybių narių priekinių keleivių sėdynėse taip pat laikomasi aukšto reikalavimų. Deja, situacija smarkiai pasikeičia, kai žiūrime į galines sėdynes.
Galinių sėdynių keleiviai ir vaikai vis dar nepakankamai apsaugoti
Kai kurios šalys praneša apie galinių sėdynių saugos diržų naudojimą mažiau nei 50 %, o tai reiškia, kad kas antras asmuo galinėje sėdynėje keliauja neprisisegus. Šeimoms ir taksi vartotojams Lietuvoje ir kitur tai turėtų būti rimtas žadinimo skambutis.
- Neprisisegę galinės sėdynės keleiviai kelia pavojų tiek sau, tiek priekyje esantiems.
- Vaiko apsaugos sistemos yra plačiai paplitusios, tačiau dažnai netinkamai įrengiamos arba netinkamai naudojamos.
- Didelio greičio avarijos metu netinkamai naudojama vaiko kėdutė gali padaryti apsaugą beveik neefektyvią.
Šalmai: motociklininkams sekasi gerai, dviratininkams – daug mažiau
Motociklininkų šalmų dėvėjimas yra viena iš Europos kelių eismo saugumo politikos sėkmės istorijų. Ataskaitoje teigiama, kad daugumoje valstybių narių motociklininkai beveik visuotinai naudoja šalmus, o tik dvi šalys gerokai atsilieka. Tačiau net ir čia yra vienas trūkumas: ne visi šalmai yra tinkamai pritvirtinti.
Dviratininkų šalmų dėvėjimas – dideli skirtumai tarp šalių
Dviračių šalmų dėvėjimas svyruoja nuo mažiau nei 10 % kai kuriose valstybėse narėse iki daugiau nei 70 % kitose. Šis kontrastas atspindi nacionalinę kultūrą, infrastruktūrą ir teisės aktus. Šalyse, kuriose miestuose važinėjimas dviračiu yra įprastas, valdžios institucijos dažnai daugiausia dėmesio skiria saugesnei infrastruktūrai ir mažesniam greičiui, o ne privalomiems šalmams, o kitos labiau remiasi apsauginėmis priemonėmis.
- Tinkamai pritvirtinti šalmai sumažina rimtų galvos traumų riziką.
- Nenuoseklus naudojimas rodo, kad daugelis dviratininkų nepakankamai įvertina avarijų riziką.
- Lietuvių miestams išlieka labai svarbu didinti saugią dviračių infrastruktūrą ir didinti informuotumą.
Alkoholis prie vairo: 2 % nesilaikymo vis tiek reiškia milijonus
Atsitiktiniai alkoholio kiekio keliuose testai ir kelionių apklausos rodo, kad visoje ES laikomasi griežtų vairavimo išgėrus ribų – apie 98 % vairuotojų laikosi įstatymų. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip akivaizdi sėkmė. Tačiau likę 2 % nesilaikymo reiškia, kad ES keliuose važiuoja maždaug penki milijonai apsvaigusių vairuotojų.
Eksperto įžvalga
„Pasak kelių eismo saugumo specialistų, didelis laikymosi procentas gali nuslėpti tikrąjį rizikos mastą, kai visoje ES kasdien atliekama milijonai kelionių.“ Net ir nedidelė dalis vairuotojų, kurie kartu vairuoja vartodami alkoholį, gali sukelti neproporcingai daug mirtinų ir sunkių avarijų.
- Alkoholis veikia reakcijos laiką, sprendimų priėmimą ir koordinaciją net ir žemiau leistinų ribų.
- Nakties ir savaitgalio avarijos ypač susijusios su vairavimu išgėrus.
- Griežtas teisėsaugos institucijų vykdymas ir nulinės tolerancijos kampanijos išlieka esminėmis priemonėmis.
Reagavimas į ekstremalias situacijas: minutės, galinčios nulemti gyvybę ar mirtį
Ataskaitoje taip pat nagrinėjama, kaip greitai medicinos tarnybos atvyksta į avarijų vietas. Visoje ES pagalbos tarnybos beveik visas avarijas, kuriose buvo sužeistųjų, pasiekia per 26 minutes nuo pirmojo iškvietimo. Maždaug puse atvejų vidutinis laikas yra apie 11 minučių, o tai yra puikus rezultatas pagal tarptautinius standartus.
Kodėl reagavimo laikas vis dar svarbus siekiant kelių eismo saugumo tikslų
Greitoji medicininė pagalba negali užkirsti kelio avarijai, tačiau dažnai ji lemia, ar sužalojimas tampa mirtinas, ar ne. Geras skubios pagalbos tarnybų aprėptis, aiški vietos informacija ir veiksmingos dispečerinės sistemos vaidina svarbų vaidmenį. Kaimo vietovėse Lietuvoje ir kitose valstybėse narėse užtikrinti vienodą reagavimo laiką už didžiųjų miestų ribų tebėra nuolatinis iššūkis.
- Trumpesnis reagavimo laikas padidina išgyvenamumą ir sumažina ilgalaikę negalią.
- Gerai apmokyti gelbėtojai gali stabilizuoti nukentėjusiuosius prieš juos perkeliant į ligoninę.
- Labai svarbus policijos, ugniagesių ir medicinos komandų bendradarbiavimas.
ES kelių eismo saugumo tikslai: nuo 19 940 mirčių iki nulinės vizijos
ES išsikėlė ambicingą „Nulinės vizijos“ tikslą: iki 2050 m. pasiekti nulį mirčių keliuose, o tarpinis tikslas – iki 2030 m. sumažinti mirčių skaičių perpus. 2024 m. žuvus beveik 20 000 žmonių, užduoties mastas yra aiškus. Pažanga priklauso nuo bendrų ES, nacionalinių vyriausybių ir vietos valdžios institucijų veiksmų.
Ką tai reiškia Lietuvai ir kitoms valstybėms narėms
Europos Komisija teikia bendras transporto priemonių ir infrastruktūros saugos taisykles, koordinuoja tarpvalstybinį vykdymą ir remia tokius projektus kaip „Trendline“. Tuo tarpu nacionalinės ir vietos valdžios institucijos sprendžia, kaip griežtai taikyti galiojančias taisykles, kokius greičio apribojimus nustatyti miestuose, kaip projektuoti kelius ir kaip mokyti vairuotojus.
- Greičio laikymosi mieste gerinimas apsaugo pėsčiuosius ir dviratininkus.
- Didesnis galinių saugos diržų ir vaikų kėdučių naudojimas gali išgelbėti daug gyvybių minimaliomis sąnaudomis.
- Griežtų veiksmų prieš vairavimą išgėrus tęsimas išlieka neginčijamas.
Kokia jūsų nuomonė? Ar manote, kad Lietuva ir ES daro pakankamai, kad pasiektų „Vision Zero“, ar vykdymo užtikrinimas ir švietimas turėtų žengti dar toliau? Pasidalykite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
