2025 m. spalio 20 d. simbolinė ceremonija pažymėjo oficialų Via Baltica greitkelio tarp Lietuvos ir Lenkijos sujungimą. Svarbiausia A5 greitkelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai atkarpa, besitęsianti nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos (nuo 85 km iki 97,06 km), dabar atidaryta eismui abiem kryptimis. Tikimasi, kad visas projektas bus visiškai užbaigtas ir atidarytas iki šių metų pabaigos.
Simbolinis ryšys tarp tautų
Sujungimas įvyko simbolinę datą – 234-ąsias Abiejų Tautų Respublikos priesaikos metines. Lietuvos susisiekimo ministras Jūras Taminskas ir abiejų šalių prezidentai paminėjo šį svarbų įvykį apsilankydami statybvietėje netoli sienos.
„Via Baltica“ – tai daugiau nei kelias. Tai tiltas tarp tautų ir žmonių, stiprinantis mūsų partnerystę su kaimynais ir užtikrinantis didesnį regioninį saugumą“, – sakė ministras Taminskas. „Iki šių metų pabaigos atidarysime moderniausią šalies greitkelį, užtikrindami saugias ir patogias keliones visiems.“
Vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje
Pasak „Via Lietuva“ generalinio direktoriaus Martyno Gedaminsko, „Via Baltica“ modernizavimas yra vienas didžiausių ir techniškai sudėtingiausių kelių infrastruktūros projektų Lietuvos istorijoje.
„Daugelį metų „Via Baltica“ buvo laikoma vienu pavojingiausių kelių regione. Dabar, turint dvi eismo juostas abiem kryptimis ir iki 130 km/h greičio apribojimą, jis tapo žymiai saugesnis ir patogesnis“, – pažymėjo Gedaminskas.
Naujos funkcijos, gerinančios saugumą ir komfortą
Lietuvoje ir Lenkijoje esančiame naujai modernizuotame 12 km ruože yra:
- 3 viadukai ir 11 žiedinių sankryžų
- 2 požeminės perėjos vietiniam eismui
- Moderni poilsio aikštelė su elektromobilių įkrovimo stotelėmis ir sanitariniais įrenginiais
- 3 laukinės gamtos tuneliai ir žaliasis tiltas gyvūnų migracijai
Atnaujinimai ne tik pagerina eismo saugumą, bet ir ekologinį tvarumą, todėl projektas tampa būsimų transeuropinių transporto koridorių pavyzdžiu.
Statyba ir finansavimas
Paskutinę 12 km atkarpą, kurios vertė 187 mln. eurų (įskaitant PVM), pastatė AB „Kauno tiltai“ pagal viešąjį konkursą. Projektą finansavo Europos infrastruktūros priemonė (CEF), Lietuvos valstybės biudžetas ir ES struktūriniai fondai.
„Ši atkarpa ne tik sujungia dvi šalis, bet ir pagerina viso regiono mobilumą“, – sakė Aldas Rusevičius, „Kauno tiltų“ generalinis direktorius. „Dirbome pagal griežtą grafiką, kiekviename etape daugiausia dėmesio skirdami saugumui, kokybei ir inžineriniam tikslumui.“
Svarbiausi pasiekimai visame 40 km koridoriuje
Modernizuojant 40 km Via Baltica ruožą nuo Marijampolės iki sienos buvo atlikti dideli patobulinimai:
- 6 nauji tiltai ir 2 rekonstruoti
- 9 viadukai ir 7 tuneliai
- 25 žiedinės sankryžos ir 90,5 km jungiamųjų kelių
- 18,9 km akustinių sienų ir 2 moderniausios poilsio aikštelės
Aplinkosaugos priemonės, tokios kaip žalieji tiltai ir gyvūnų perėjos, rodo, kaip moderni infrastruktūra gali egzistuoti kartu su gamta, kartu didinant saugumą ir mobilumą.
Svarbus Europos transporto koridorius
„Via Baltica“ (E67) yra viena iš pagrindinių Europos šiaurės–pietų transporto arterijų, jungianti Varšuvą ir Taliną. 970 km ilgio maršrutas apima 269 km per Lietuvą ir yra gyvybiškai svarbi prekybos, logistikos ir karinio mobilumo jungtis regione.
Užbaigus greitkelį „Via Baltica“, jis užtikrins greitesnį, saugesnį ir tvaresnį susisiekimą tarp Lietuvos ir Lenkijos, stiprindamas tiek ekonominius ryšius, tiek regiono atsparumą.
„Via Baltica“ jungties užbaigimas yra ne tik svarbus transporto infrastruktūros etapas, bet ir Lietuvos bei Lenkijos vienybės simbolis. Iki 2025 m. pabaigos šis modernus greitkelis taps nauju Europos susisiekimo, efektyvumo ir saugumo standartu.
Ar jau važiavote naująja „Via Baltica“ atkarpa? Pasidalinkite savo įspūdžiais apie naująjį maršrutą komentaruose apačioje.
