2025 metų pirmuosius tris mėnesius Lietuvos draudimo bendrovė „Gjensidige” užregistravo 162 įvykius, susijusius su duobėmis keliuose. Išmokos jau siekia daugiau nei 84 tūkst. eurų. Palyginti su ankstesniais metais, situacija šiemet akivaizdžiai blogesnė – 2024-aisiais per visus metus buvo beveik 290 atvejų, o išmokos viršijo 151 tūkst. eurų. Draudikai pastebi neįprastą tendenciją: duobės atsiveria net greitkeliuose, kur leidžiamas 110 km/val. greitis.
Pavasario pradžia Lietuvos vairuotojams kasmet tampa savotišku išbandymu. Atšilus orams ir tirpstant sniegui, keliuose atsiveria po žiemos susiformavusios duobės. Po vandeniu ar purvu pasislėpusius kelio dangos pažeidimus sunku pastebėti, o įvažiavimas į juos gali apgadinti padangas, ratlankius ar automobilio dugną.
Kodėl šiemet duobių daugiau nei įprastai
Agnius Gučius, „Gjensidige” Transporto žalų skyriaus vadovas, patvirtina, kad šiemet situacija keliuose yra sudėtingesnė nei ankstesniais metais. Miestuose duobės tik pradeda atsiverti ir jų dar nėra daug, tačiau ypač pavojingos jos tampa greitkeliuose.
Ankstesniais metais keliuose dažniau būdavo fiksuojami nelygumai ar išdaužytas asfaltas, tačiau duobės keliuose, kuriuose leidžiamas 110 km/val. greitis – gana neįprasta situacija. Tai kelia didesnę riziką, nes vairuotojai dideliu greičiu neturi laiko reaguoti.
Žiemos pasekmės Lietuvos keliams
Lietuvos klimatas su šalčio ir atšilimo ciklais yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl pavasarį keliuose atsiveria tiek daug duobių. Kai temperatūra svyruoja apie 0°C, vanduo prasiskverbia į asfalto įtrūkimus, užšąla ir plečiasi. Šis procesas kartojasi daug kartų per žiemą – rezultatas yra plyšiai, kurie pavasarį virsta duobėmis.
Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, per 2024-2025 m. žiemą kai kuriose Lietuvos dalyse užfiksuoti net 40 šalčio-atšilimo ciklai. Tai viena iš blogiausių žiemų keliams per pastaruosius 5 metus.
Kur pavojingiausios duobės
Didžiausią pavojų duobės kelia važiuojant didesniu greičiu, kai vairuotojai ne visada spėja jų laiku pastebėti ir saugiai išvengti. Tokiais atvejais žala dažniausiai būna didesnė – nukenčia automobilio pakabos mechanizmai, ratlankiai, padangos, kartais suveikia ir saugos sistemos. Tokia žala gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.
Pavojus slypi ne tik pačiame smūgyje įvažiavus į duobę, bet ir rizikoje prarasti transporto priemonės kontrolę. Stiprus smūgis gali sutrikdyti automobilio stabilumą, o tai ypač pavojinga greitkeliuose ar intensyvaus eismo keliuose. Jei duobė atsiveria dešiniojoje eismo juostoje, vairuotojas gali instinktyviai trenkti vairą į kairę – ir patekti į priešpriešinės krypties eismą.
Duobės po vandeniu – papildomas pavojus
Pavasarį duobės dažnai būna užpildytos vandeniu ir tampa sunkiai pastebimos. Miestuose tai padaryti paprasčiau – vairuotojai gali stebėti kitų automobilių reakcijas ir numanyti, kad priekyje yra kliūtis. Tačiau važiuojant didesniu greičiu ar esant prastoms oro sąlygoms duobę pastebėti gerokai sudėtingiau.
Kas bent kartą įvažiavo į po vandeniu paslėptą duobę greitkeliu, tas žino – nėra laiko sureaguoti. Matote vandens klampynę, manote, kad giliausiai 2-3 cm – realybėje gali būti 10-15 cm gili duobė su aštriais kraštais.
Ką daryti, jei duobės išvengti nepavyksta
Net ir tada, kai susidūrimo su duobe išvengti nepavyksta, vairuotojai gali sumažinti galimą žalą. Agnius Gučius paaiškina kelis svarbius momentus:
Jeigu matote, kad sustabdyti automobilio prieš kliūtį nepavyks, prieš pat smūgį reikėtų atleisti stabdį. Stabdant ratas nesisuka, todėl smūgis tenka automobilio pakabai. Jei ratas sukasi, jis gali lengviau išriedėti iš duobės, o žala būna mažesnė.
Taip pat svarbu stengtis į duobę įvažiuoti tiesiais ratais, o ne bandyti staigiai sukti vairą. Pasukti ratai yra jautresni smūgiui, todėl tokiu atveju žala gali būti didesnė. Logika paprasta: tiesus ratas priima smūgį per visą plotą, o pasuktas – tik dalį, dėl to apkrova nelygi ir didesnė tikimybė pažeisti ratlankį ar pakabos komponentus.
Dažniausiai nukenčia ratlankiai, padangos ir pakaba
„Gjensidige” praktika rodo konkrečius pavyzdžius, kokie pažeidimai būna dažniausi. Vienu atveju Vilniuje vairuotojas įvažiavo į nepastebėtą duobę – po smūgio buvo pažeistos abi priekinės padangos ir ratlankiai. Remonto sąskaita siekė 1200 eurų.
Kitu atveju siaurame kelyje bandydamas apvažiuoti duobę vairuotojas kliudė kelio atitvarą ir apgadino automobilio šoną. Žala šiuo atveju buvo dar didesnė – 2400 eurų. Dar vienas bendrovės registruotas incidentas nutiko magistralėje – įvažiavus į duobę buvo pažeistas automobilio dugnas ir ratas, todėl transporto priemonę teko remontuoti servise už 1600 eurų.
Kas atlygins žalą – daugelis vairuotojų nežino
Svarbu žinoti, kad už kelio būklę visada atsako jo savininkas – tai gali būti valstybės institucijos arba savivaldybės. Kiekvienas kelias turi savo „šeimininką”, kuris atsakingas už jo priežiūrą. Todėl net ir neturint KASKO draudimo yra galimybė kreiptis į kelio savininką dėl patirtos žalos atlyginimo.
Jeigu automobilis apdraustas KASKO draudimu, žalą paprastai atlygina draudimo bendrovė, kuri vėliau gali siekti ją išieškoti iš atsakingos institucijos. Bet kas atsitinka praktikoje?
Realybė: žalą susigrąžinti sunku
Nors teoriškai galimybė kreiptis į kelio savininką egzistuoja, praktikoje žalą susigrąžinti yra sudėtinga. Reikia įrodyti, kad kelio savininkas neatliko savo pareigų – tai reiškia, kad reikia dokumentuoti, jog duobė buvo žinoma, apie ją pranešta, bet niekas nebuvo padaryta. Be to, reikia įrodyti, kad vairuotojas važiavo saugiu greičiu ir negalėjo išvengti duobės.
Lietuvos automobilių kelių direkcija teigia, kad reguliariai vykdo kelio dangos patikrinimus, bet pavasarį duobės atsiveria taip greitai, kad nespėja visų laiku suremontuoti. Savivaldybės taip pat nurodo ribotus biudžetus kelio priežiūrai.
Kaip tinkamai užfiksuoti įvykį
Patekus į tokią situaciją svarbu tinkamai užfiksuoti įvykio aplinkybes. Agnius Gučius nurodo procedūrą:
- Pasirūpinkite saugumu: Apsivilkite šviesą atspindinčią liemenę, pastatykite avarinį ženklą
- Nufotografuokite duobę: Fotografuokite iš kelių kampų, įtraukite aplinkos elementus (kelio ženklus, pastatus), kad būtų aišku, kur tiksliai įvyko įvykis
- Nufotografuokite transporto priemonės pažeidimus: Padangos, ratlankiai, pakaba, dugnas
- Pažymėkite tikslią įvykio vietą: Naudokitės navigacijos programėlėmis, užsirašykite koordinates
- Pranešite 112: Toks pranešimas svarbus ne tik dėl žalos administravimo – jis padeda informuoti atsakingas institucijas apie pavojingą kelio defektą ir gali apsaugoti kitus vairuotojus nuo panašių incidentų
Prevencija – geriausias sprendimas
Svarbiausias prevencijos veiksnys yra tinkamai pasirinktas greitis ir atidus kelio dangos stebėjimas. Pavasario pradžioje, ypač kovo-balandžio mėnesiais, verta sumažinti greitį 10-20 km/val. žemiau leistino limito, jei kelio būklė kelia įtarimų.
Stebėkite kitus automobilius priekyje – jei jie staigiai sukioja vairą ar stabdo, greičiausiai išvengia duobės. Duobių išvengti dažniausiai pavyksta tada, kai ji laiku pastebima ir važiuojama saugiu greičiu. Atsakingas vairavimas, saugus greitis ir dėmesys kelio dangai išlieka svarbiausi veiksniai, padedantys išvengti ankstyvą pavasarį keliuose atsiveriančių duobių.
