BYD gauna 15 400 JAV dolerių pelno iš BYD Seal U Europoje, o Kinijoje – 1 400 JAV dolerių. Tai reiškia, kad BYD gauna 14 000 JAV dolerių daugiau pelno, vadinamo ES priemoka, už kiekvieną ES parduotą „Seal U“ modelį, teigiama „Rhodium Group“ ataskaitoje.
Birželio 12 d. Europos Komisijos (EK) tyrimas atskleidė, kad Kinijos baterijų elektra varomoms transporto priemonėms (BEV) ir tiekimo grandinėms nesąžiningai skiriamos subsidijos. Todėl EK nustatė laikinus importo muitus Kinijoje pagamintiems elektra varomiems automobiliams – nuo 17,4% iki 38,1%, priklausomai nuo gamintojo. Šie nauji muitai papildo galiojančius 10 proc. tarifus.
„Rhodium Group“ teigimu, 30% muito „BYD Seal U“ nepakaktų, kad ES ir Kinijos pelnas iš automobilio būtų vienodas, t. y. konkurencijos sąlygos vis tiek būtų nevienodos. Dėl 30% muito bendrovė vis tiek gautų 15% (5 080 JAV dolerių) ES priemoką, palyginti su Kinijos pelnu. Tai reiškia, kad BYD vis tiek uždirbtų daugiau kaip 5 000 USD daugiau už ES parduotą „Seal U“ nei Kinijoje. Dėl to eksportas į Europą išliktų labai patrauklus.
Be to, tokio dydžio muitai suteiktų BYD galimybę sumažinti kainas ir taip užimti didesnę rinkos dalį Europoje. „Mūsų atlikta kelių kitų Kinijoje ir Vokietijoje parduodamų modelių analizė rodo, kad net ir nustačius 30 proc. muitą, daugelis Kinijos elektromobilių modelių vis tiek gautų didelį ES pelno priedą“, – pažymi „Rhodium“.
Ataskaitoje teigiama, kad norint sumažinti eksporto į Europą patrauklumą, gali prireikti didesnių tarifų, kurie labai konkurencingiems gamintojams, tokiems kaip BYD, gali siekti 45% ar net 55%.
Tačiau tarifai gali turėti nepageidaujamą poveikį Vakarų automobilių gamintojams. Nuo 15 iki 30 proc. muitai gali pakenkti tokių užsienio bendrovių kaip BMW ar „Tesla“, kurios eksportui į Europą naudoja Kiniją, verslo modeliams. BMW visureigiui iX3 ES priemoka (įvertinus tokias išlaidas kaip transportavimas) yra tik 9%. Tai reiškia, kad jei muitai viršytų 9%, BMW iš pardavimo Europoje uždirbtų mažiau nei Kinijoje. Didesni muitai taip pat gali sužlugdyti tokių bendrovių kaip BMW, „Honda“ ir „Volkswagen“ planus aktyviau naudoti Kiniją kaip eksporto į ES rinką centrą.
BMW-Brilliance (bendra BMW įmonė Kinijoje) ir „Tesla“ taikomi papildomi 21 proc. tarifai, nes jos bendradarbiavo su EK tyrimo metu. Be to, „Tesla“ kreipėsi dėl tolesnio individualaus vertinimo.
Užsienio ir Kinijos gamintojų kainos skiriasi dėl to, kad Kinijos gamintojai gauna daugiau subsidijų nei užsienio gamintojai, nors abu gauna Kinijos vyriausybės paramą. Be to, Kinijos bendrovės yra labiau vertikaliai integruotos, t. y. jos pačios valdo daugiau gamybos proceso dalių, todėl gali pirkti prekes mažesnėmis kainomis nei užsienio bendrovės.
Pavyzdžiui, BYD ne tik gamina automobilius, bet ir valdo ličio kasyklas, gamina savo akumuliatorius, kuria savo e. variklius, turi didelius jūrų laivus eksportui ir net transporto priemonių draudimo bendrovę.
Be to, dėl aršaus kainų karo Kinijoje mažėja visų automobilių gamintojų elektromobilių kainos, ypač senųjų, kuriems sunku konkuruoti su naujomis Kinijos elektromobilių pradedančiosiomis įmonėmis. Europoje „Volkswagen ID.4“ yra 50 proc. brangesnis nei Kinijoje, nes Vokietijoje jis kainuoja 46 335 EUR (50 000 JAV dolerių), o Kinijoje 80 kWh versija kainuoja 33 500 JAV dolerių. Tačiau rodiklis skaičiuojamas tik pagal MSRP, reali kaina, už kurią „VW“ dileriai parduoda „ID.4“ Kinijoje, yra 182 400 juanių (25 150 JAV dolerių), kaip matyti čia, todėl atotrūkis dar labiau padidėja.
Kinijos elektromobilių gamintojai yra pasirengę didinti eksportą, nepaisant galimų ES muitų. Šią tendenciją lemia lėtėjantis augimas ir mažesnės pelno maržos Kinijos NEV rinkoje, taip pat eksporto skatinimas. Kinija žvelgia į ES kaip į pagrindinę eksporto kryptį dėl patrauklių rinkos sąlygų ir ambicingų tikslų, kuriuos užsibrėžė tokios bendrovės kaip BYD ir SAIC priklausanti MG, siekdamos užimti didelę Europos rinkos dalį.
