Elektromobilis — tai tvarumas, kuris kainuoja daugiau. Toks įsitikinimas vis dar gajus, ir nuo jo nepabėgsi nei derybose degalinėje, nei šeimos valgomajame. Tačiau Artimųjų Rytų karinį konfliktą ir Hormūzo sąsiaurio blokadą pajutome visi — dyzelinas Lietuvoje nuo kovo iki balandžio pradžios pabrango apie 25 centus, benzinas — apie 20 centų. Šiame kontekste elektromobilių ekonomika atrodo kitaip nei prieš pusmetį.
Skaičiai, kurie keičia pokalbio toną
Pradėkime nuo konkretaus palyginimo. Balandžio 14 d. vidutinė dyzelino kaina Lietuvos degalinėse — 2,188 €/l. Dyzeliniam automobiliui, sunaudojančiam 6 l/100 km, tai reiškia apie 13,13 € už šimtą kilometrų. Benzininiam su 7 l/100 km — apie 12,39 € šiomis dienomis.
Elektromobilininkas, kraunantis namuose standartiniu tarifu (0,17–0,20 €/kWh), moka apie 2,55–3,00 € už 100 km. Net viešoje greitojo įkrovimo stotelėje (0,35–0,46 €/kWh) — 5,25–6,90 €. Skirtumas, kuris anksčiau buvo teorinis, dabar yra labai apčiuopiamas.
LEA 2025 m. ketvirtojo ketvirčio duomenimis, 100 km kelionė keleiviniu elektromobiliu Lietuvoje vidutiniškai kainavo 5,29 €. Su dabartinėmis degalų kainomis šis skirtumas tik plečiasi.
Lietuva infrastruktūroje lenkia, adaptacijoje — atsilieka
2026 m. balandžio pradžioje Lietuvos keliuose jau įregistruota apie 49 300 elektrinių lengvųjų automobilių — tai 55 proc. daugiau nei prieš metus. Tačiau absoliutus skaičius vis dar nedidelis: elektromobiliai sudaro apie 2,61 proc. viso lengvųjų keleivinių automobilių parko. Dyzeliniai — 63 proc.
Paradoksas čia toks: Lietuva elektromobilių infrastruktūroje kai kuriais rodikliais gerokai lenkia Europos vidurkį, tačiau pačių elektromobilių keliuose — mažiau nei daugelyje Vakarų Europos šalių. Instaliuota įkrovimo galia, tenkanti vienam elektromobiliui, Lietuvoje siekia beveik 9 kW — ES vidurkis yra apie 4 kW. Kitaip sakant, infrastruktūra pasiruošusi daugiau automobilių, nei jų šiuo metu yra.
Ar tai gerai ar blogai? Geriau turėti perteklinę infrastruktūrą nei jos stygių — tai patvirtina kaimynų patirtis. Vienai greito įkrovimo stotelei Lietuvoje tenka apie 19 elektromobilių, o ES vidurkis — 30. Liuksemburge, kur elektromobiliams perkama daugiausia, šis rodiklis siekia 80 — tai reiškia, kad prie stotelių eilės yra reali problema.
Įkrovimo kainų spektras Lietuvoje
Viešojo įkrovimo rinka Lietuvoje yra konkurencinga — veikia keli operatoriai su skirtingomis kainodaromis. Orientaciniai tarifai 2026 m. pradžioje:
- Namų įkrovimas (naktinis tarifas): 0,13–0,17 €/kWh — pigiausia alternatyva
- Viešos lėtos stotelės (AC, iki 22 kW): 0,27–0,32 €/kWh
- Greitos stotelės (DC, 50–150 kW): 0,35–0,42 €/kWh
- Itin greitos stotelės (150+ kW): 0,39–0,46 €/kWh
Skirtumas tarp namų įkrovimo ir viešos greitos stotelės — beveik trigubas. Tai reiškia, kad elektromobilio ekonomika stipriai priklauso nuo to, ar turite galimybę krauti namuose. Miesto butas be nuosavos parkavimo vietos prie elektros lizdo — kitokia situacija nei privatus garažas.
Kiek operatorių Lietuvoje šiuo metu veikia viešojo įkrovimo tinkle? Didžiausi — „Ignitis ON” ir „Enefit”, abu su savomis kainomis ir tarifų planais. Šalia jų — smulkesni tinklo dalyviai. Iš viso 2026 m. pradžioje Lietuvoje veikė daugiau nei 1 800 viešų įkrovimo stotelių.
Kodėl elektromobilių vis dar mažiau nei tikėtasi
Valstybė turėjo tikslą: iki 2025 m. gruodžio 31 d. elektromobiliai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. naujų M1 kategorijos automobilių pirkimų. Realybė — 2025 m. šis rodiklis pasiekė 18,1 proc. naujų automobilių. Tikslas ne tik pasiektas, bet ir gerokai viršytas.
Bet kodėl bendras parko procentas toks mažas? Atsakymas — matematinis. Lietuvoje per metus parduodama apie 25 000–30 000 naujų lengvųjų automobilių, tačiau bendras parkas siekia beveik 2 mln. transporto priemonių. Net ir 18 proc. naujų — tai vis tiek labai mažas srautas į didelę talpyklą. Vidutinis automobilis Lietuvoje eksploatuojamas 12–15 metų — tai reiškia, kad esminis parko pasikeitimas užtruks dešimtmetį net ir optimistiškiausiu scenarijumi.
Yra ir kita priežastis: didelė dalis Lietuvos automobilių rinkos — naudotų automobilių importas, kur elektromobiliai kol kas sudaro mažesnę dalį. Naudotų elektromobilių importas per 2025 m. sudarė apie 5 proc. naudotų automobilių rinkos — taip pat augantis, bet lėčiau nei naujų.
Ar dabar tinkamas laikas rinktis elektromobilį
Į šį klausimą nėra vieno atsakymo — jis priklauso nuo trijų konkrečių vairuotojo parametrų.
Pirma — ar galite krauti namuose? Jei taip, ekonomikos argumentas stiprus: 2,55–3,00 € už 100 km vietoj 13 €. Jei ne — priklauso nuo to, kiek važiuojate ir kur.
Antra — kokia jūsų tipinė kelionė? Mieste ir priemiesčiuose elektromobilio infrastruktūra Lietuvoje jau patogi. Regionuose — gerėja, bet vis dar reikalauja planavimo.
Trečia — perkate naują ar naudotą? Naujų elektromobilių kainos krenta — 2026 m. pradžioje pradinės kainos kai kuriuose modeliuose priartėjo prie 25 000–30 000 eurų. Naudotų elektromobilių iš Vakarų Europos rinka taip pat auga.
Redakcijos komentaras: Lietuva turi infrastruktūrą, viršijančią ES vidurkį — tai faktas, kurį rodo nepriklausomi LEA duomenys. Tačiau valstybės tikslas buvo pasiektas naujų automobilių pirkimų segmente, o ne bendrame parke. Kainų krizė, kurią jaučiame degalinėse, varo pirkėjus į EV rinką greičiau nei bet kokia subsidijų programa. Klausimas — ar infrastruktūra, kuri šiandien yra geresnė nei ES vidurkis, išliks tokia, kai automobilių skaičius augs? Tai jau infrastruktūros operatorių, o ne vairuotojų klausimas.
