Elektrinių automobilių rinka Lietuvoje ir toliau auga. Naujausi duomenys rodo, kad šių metų vasarį šalyje įregistruota ketvirtadaliu daugiau lengvųjų elektrinių automobilių nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Vis dėlto ryškėja ir nauja tendencija – įkraunami hibridai antrą mėnesį iš eilės lenkia grynuosius elektromobilius. Šie skaičiai leidžia geriau suprasti, kaip keičiasi Lietuvos automobilių parkas ir kokias transporto priemones renkasi vairuotojai.
Vasarį elektrinių automobilių registracijos augo dviženkliu tempu
Per šių metų vasarį Lietuvoje buvo įregistruoti 1 227 lengvieji keleiviniai elektromobiliai. Į šį skaičių įeina tiek grynieji elektromobiliai, tiek įkraunami hibridiniai automobiliai.
Iš viso vasarį įregistruota:
- 564 grynieji elektromobiliai;
- 663 įkraunami hibridai.
Palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, kai buvo įregistruotas 981 toks automobilis, augimas siekė 25,1 proc. Sausį šis skaičius buvo dar didesnis – tuomet įregistruoti 1 332 lengvieji keleiviniai elektromobiliai.
Tai rodo, kad elektrifikuotų transporto priemonių paklausa Lietuvoje išlieka stipri, nors rinkoje matomas ir tam tikras mėnesinis svyravimas.
Lietuvoje jau registruota beveik 47 tūkst. keleivinių elektrinių automobilių
2026 m. kovo 1 d. Lietuvos kelių transporto priemonių parko registre iš viso buvo 46 631 keleivinis lengvasis elektrinis automobilis, priskiriamas M1 kategorijai.
Iš jų:
- 24 248 buvo grynieji elektromobiliai;
- 22 383 – įkraunami hibridai.
Be to, registre taip pat buvo 986 lengvieji krovininiai elektriniai automobiliai, priklausantys N1 kategorijai. Iš jų 947 buvo grynieji elektromobiliai, o 39 – įkraunami hibridai.
Jeigu vertintume bendrą situaciją, Lietuvoje iš viso jau įregistruota apie 47 600 elektrinių lengvųjų automobilių. Prieš metus, 2025 m. kovo 1 d., tokių transporto priemonių registre buvo tik 30 764. Tai reiškia, kad per metus elektrinių automobilių skaičius šalyje išaugo itin reikšmingai.
Kokią dalį Lietuvos autoparke jau užima elektromobiliai
Nors augimas spartus, elektriniai automobiliai bendrame Lietuvos autoparke vis dar sudaro palyginti nedidelę dalį.
Šiuo metu:
- elektriniai lengvieji keleiviniai automobiliai sudaro 2,54 proc. viso keleivinių automobilių parko;
- vien tik grynieji elektromobiliai sudaro 1,32 proc.;
- elektriniai lengvieji krovininiai automobiliai užima 1,18 proc. savo segmento parko.
Šie rodikliai parodo dvi svarbias tendencijas. Viena vertus, elektromobilių skaičius auga sparčiai. Kita vertus, tradiciniai vidaus degimo varikliai Lietuvos keliuose vis dar dominuoja aiškia persvara.
Dyzeliniai automobiliai išlieka svarbiausia rinkos jėga
Lietuvos keleivinių lengvųjų automobilių parke vis dar vyrauja dyzeliniai modeliai. Kovo 1 d. duomenimis, dyzeliniai automobiliai sudarė 63,2 proc. viso parko, tai yra 1 163 147 transporto priemones.
Tuo metu benzininiai automobiliai sudarė 22,3 proc. parko, arba 411 026 automobilius, o hibridinės transporto priemonės – 6,3 proc., arba 116 549 automobilius.
Nors vasarį naujai buvo įregistruota 6 111 dyzelinių automobilių, jų skaičius visame parke per mėnesį padidėjo tik 471 vienetu. Tai leidžia daryti išvadą, kad dalis senesnių dyzelinių automobilių yra išregistruojami arba pakeičiami kitais modeliais. Palyginimui, prieš metus vasarį Lietuvoje buvo įregistruoti 7 773 dyzeliniai automobiliai, tad šio segmento aktyvumas mažėja.
Didžiausias mėnesio augimas – hibridinių automobilių segmente
Vasarį Lietuvos keleivinių lengvųjų automobilių parke labiausiai padaugėjo būtent hibridinių transporto priemonių. Jų skaičius per vieną mėnesį išaugo 1 468 automobiliais.
Ši tendencija nėra atsitiktinė. Įkraunami hibridai daugeliui vairuotojų atrodo kaip tarpinis sprendimas tarp tradicinio automobilio ir grynojo elektromobilio. Jie leidžia trumpesnius atstumus mieste įveikti elektra, tačiau ilgesnėse kelionėse vis dar suteikia vidaus degimo variklio saugumą.
Transporto rinkos ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad Lietuvos vairuotojams vis dar svarbūs tokie veiksniai kaip įkrovimo infrastruktūra, kelionės nuotolis ir bendra eksploatacijos rizika. Dėl to įkraunami hibridai daugeliui tampa patraukliu kompromisu.
Naujų elektromobilių pardavimų rinkoje jų dalis jau viršijo 20 proc.
Vasarį nauji automobiliai sudarė 20 proc. visų per mėnesį Lietuvoje įregistruotų lengvųjų keleivinių transporto priemonių. Tarp jų nauji elektriniai automobiliai užėmė 20,1 proc. rinkos dalį.
Iš viso per mėnesį buvo įregistruota 519 naujų elektrinių lengvųjų keleivinių automobilių. Sausį jų buvo 668, o prieš metus vasarį – 310. Tai rodo, kad net ir esant mėnesiniams svyravimams, naujų elektrinių automobilių segmentas per metus išaugo labai reikšmingai.
Toks rezultatas svarbus ne tik rinkos dalyviams, bet ir visai transporto sistemai. Kuo didesnė naujų elektromobilių dalis, tuo labiau ilgainiui keisis visas šalies automobilių parkas.
Naudotų elektromobilių rinka taip pat stiprėja
Elektrifikacija jau matoma ne tik naujų, bet ir naudotų automobilių rinkoje. Vasarį Lietuvoje buvo įregistruoti 708 naudoti lengvieji keleiviniai elektriniai automobiliai. Tai sudarė 6,9 proc. šios rinkos.
Prieš metus vasarį tokių automobilių buvo įregistruota 671, tad augimas išlieka, nors ir nėra toks spartus kaip naujų modelių segmente.
Tačiau naudotų automobilių rinkoje tradiciniai degalai vis dar dominuoja. Vasarį buvo įregistruoti 5 872 naudoti dyzeliniai lengvieji automobiliai, o tai sudarė 56,8 proc. visų naudotų lengvųjų automobilių registracijų. Taip pat įregistruota 2 500 naudotų benzininių automobilių, kurie sudarė 24,2 proc. rinkos.
Tai patvirtina, kad Lietuvos naudotų automobilių pirkėjai vis dar dažniausiai renkasi tradicinius modelius, tačiau elektrinių transporto priemonių segmentas jau po truputį užsitikrina savo vietą ir šiame rinkos sluoksnyje.
Ką šie skaičiai sako apie Lietuvos rinkos kryptį
Vasario statistika leidžia daryti gana aiškią išvadą: Lietuvos automobilių parkas elektrifikuojasi, tačiau šis procesas vyksta palaipsniui. Elektromobilių skaičius per metus išaugo labai ryškiai, tačiau jų dalis bendrame parke kol kas išlieka palyginti kukli.
Tuo pat metu įkraunami hibridai tampa vis svarbesne rinkos dalimi ir kai kuriais atvejais net lenkia grynuosius elektromobilius. Tai rodo, kad daliai vairuotojų svarbiausia ne vien ekologija ar technologinė pažanga, bet ir praktiškumas kasdienėje eksploatacijoje.
Jeigu artimiausiais metais Lietuvoje toliau plėsis įkrovimo infrastruktūra, daugės finansinių paskatų, o naudotų elektromobilių pasiūla taps didesnė, elektrinių transporto priemonių dalis rinkoje turėtų augti dar sparčiau.
Ar, jūsų nuomone, Lietuva yra pasirengusi spartesniam elektromobilių augimui? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
