Per 2026 m. kovą Lietuvoje įregistruoti 1 853 lengvieji elektriniai automobiliai — beveik 67 proc. daugiau nei tuo pačiu metu prieš metus. Šis skaičius skamba įspūdingai, kol pažvelgi į kitą — dyzeliniai automobiliai vis dar sudaro 63 proc. viso šalies keleivinių lengvųjų automobilių parko. Abu skaičiai teisingi. Ir abu kartu pasakoja, kur Lietuva dabar yra perėjimo kelyje.
Kas nutiko kovo mėnesį: rekordas ir netikėtas posūkis
Regitra balandžio 1 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso jau įregistruota 49 316 elektrinių lengvųjų automobilių — prieš metus jų buvo 31 754. Metinis augimas — beveik 55 proc. Per pirmus tris 2026 m. mėnesius elektromobiliai sudarė 20 proc. visų naujų lengvųjų keleivinių automobilių įsigijimo sandorių.
Tačiau kovo statistikoje yra vienas netikėtas posūkis: trečią mėnesį iš eilės naujai įregistruotų įkraunamų hibridų skaičius buvo didesnis nei grynųjų elektromobilių. Per kovą įregistruoti 943 hibridiniai ir 869 grynieji elektromobiliai. Ar tai rodo, kad pirkėjai renkasi kompromisą? Ar tiesiog hibridų pasiūla šiuo metu aktyvesnė? Atsakymo nėra vieno — bet tendencija pastebima.
Lengvųjų krovininių elektromobilių rinkoje stebimas dar ryškesnis proveržis: jų parkas per metus išaugo 79,8 proc. ir pasiekė 1 023 vienetus. Verslas, regis, elektrifikuojasi greičiau nei privatūs vairuotojai.
Naudoti elektromobiliai — sparčiai auganti niša
Šalia naujų automobilių augančia tendencija tampa ir naudotų elektromobilių rinka. Per kovą įregistruoti 1 083 naudoti lengvieji keleiviniai elektromobiliai — tai 7,5 proc. visos naudotų automobilių rinkos. Prieš metus tuo pačiu metu jų buvo 665, arba 5,2 proc. rinkos.
Tai svarbus signalas: elektromobiliai jau nebėra tik naujų automobilių niša. Auganti naudotų EV pasiūla reiškia ir mažesnes įėjimo kainas — o tai tiesiogiai veikia tolesnę paklausos dinamiką.
Dyzelinas: 63 proc. parko ir 8 531 naujas registravimas per mėnesį
Elektromobilių augimo fone kitas skaičius išlieka iškalbingas: per kovą Lietuvoje naujai įregistruoti 8 531 dyzeliniai automobiliai — tai 45,7 proc. visų naujų registracijų. Palyginimui, naujų elektrinių lengvųjų keleivinių automobilių — 1 812. Santykis: maždaug 5 dyzeliniai kiekvienam elektriniam.
Bendra dyzelinių automobilių dalis šalies parke — 63 proc. (1 164 734 automobiliai). Benzininiai sudaro 22,3 proc., hibridiniai — 6,5 proc., grynieji elektromobiliai — 1,35 proc.
Šie skaičiai nereiškia, kad elektromobiliai „neveikia”. Jie reiškia, kad Lietuva — kaip ir dauguma ES šalių — yra perėjimo proceso viduryje, kur seni ir nauji srautai egzistuoja lygiagrečiai dar ilgai. Dyzelinis parkas keičiamas lėtai — ne dėl nenoro, o dėl ekonominės logikos: vidutinis automobilis Lietuvoje eksploatuojamas 12–15 metų.
Elektromobilių dalis parke: 2,61 proc. — ir kas toliau
Šiuo metu elektromobiliai sudaro 2,61 proc. viso šalies lengvųjų keleivinių automobilių parko. Skaičius auga, bet kontekstas svarbus: net ir dvigubėjant kasmet, reikšmingą parko dalį pasiekti užtrunka dešimtmetį.
Redakcijos vertinimu, 20 proc. elektromobilių dalis tarp naujų automobilių per pirmus tris šių metų mėnesius — tai reikšmingas rodiklis, parodantis, kad Lietuva neatsilieka nuo ES elektromobilių plėtros tempo. Tačiau 63 proc. dyzelinių automobilių dalis parke primena, kad infrastruktūros ir mokesčių politikos iššūkiai niekur nedingo — jie tiesiog pasidarė dvigubai sudėtingesni, kai tuo pačiu metu reikia aptarnauti tiek seną, tiek naują parką.
