2026 m. birželį Vokietijoje įvyko tai, kas dar prieš metus atrodė tolimos ateities scenarijus: grynieji elektromobiliai pirmą kartą istorijoje tapo populiariausiu pavaros tipu tarp naujų automobilių. Federalinės transporto priemonių tarnybos (KBA) duomenimis, jie sudarė 28,4 proc. visų naujų registracijų – aplenkę hibridus (28,1 proc.), benzininius (20,5 proc.) ir dyzelinius (11,4 proc.) automobilius.
ES mastu – penktadalis rinkos
Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, per 2026 m. pirmąjį pusmetį ES įregistruota beveik 5,9 mln. naujų automobilių – 5,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Grynųjų elektromobilių įregistruota 1 220 890, o tai sudaro 20,7 proc. rinkos. Prieš metus šis rodiklis siekė 15,6 procento.
Hibridai išlieka populiariausiu pasirinkimu – 2 198 148 registracijos arba 37,3 proc. rinkos. Iš išorės įkraunami hibridai (PHEV) užėmė 9,8 proc., palyginti su 8,5 proc. prieš metus. Tuo tarpu benzininių ir dyzelinių automobilių bendra dalis nukrito iki 29,7 proc. – prieš metus ji siekė 37,8 procento. Benzininių registracijos smuko 17,2 proc., dyzelinių – 16,5 procento.
Kur augimas didžiausias
Trys iš keturių didžiausių ES rinkų, kartu sudarančių 63 proc. visų elektromobilių registracijų, fiksavo stiprų augimą: Prancūzija (+62,9 proc.), Vokietija (+48 proc.) ir Danija (+41,2 proc.). Belgija taip pat augo, tik nuosaikiau (+8,2 proc.). Hibridų segmente pirmavo Italija (+23 proc.) ir Ispanija (+20,8 proc.), o įkraunamų hibridų augimas Italijoje siekė net 84,3 procento.
Vokietijos atvejis išsiskiria mastu: per birželį ten įregistruota 84 507 grynieji elektromobiliai iš 296 378 visų naujų automobilių – metinis BEV augimas siekė 78,2 procento. Ar tai reiškia, kad Vokietijos keliai netrukus taps elektriniais? Kol kas ne – 2025 m. pabaigoje elektromobiliai sudarė vos 4,1 proc. viso ten registruoto parko. Bet esant tokiam tempui, iki 2026 m. pabaigos šis rodiklis gali peržengti 5 procentus.
Modelis, kuris tapo populiariausiu Europoje
„Dataforce” duomenimis, birželį perkamiausiu nauju automobiliu Europoje tapo ne „Dacia Sandero” ir ne „Renault Clio”, o „Tesla Model Y” su 32 685 registracijomis. „Sandero” liko antra (25 357), „Clio” – trečia (21 200). Pirmojo pusmečio bendroje rikiuotėje „Sandero” vis dar pirmauja su 113 127 registracijomis, bet „Tesla Model Y” atsilieka vos keliais tūkstančiais – 109 445.
Įdomi detalė: į pirmąjį dvidešimtuką nepateko nė vienas kiniškas modelis. Aukščiausią poziciją tarp jų užėmė „MG ZS” – 21 vieta. Vokietijos rinkoje „Tesla” (2,6 proc.) vos aplenkė BYD (2,1 proc.), o jei kinų gamintojai išlaikys dabartinį tempą, ši rikiuotė kitąmet gali apsiversti.
Ką tai reiškia Lietuvai
Lietuvos rinka juda ta pačia kryptimi, tik lėčiau ir su savo specifika. Susisiekimo ministerijos duomenimis, liepos 1 d. šalyje buvo registruota apie 29 tūkst. grynųjų elektromobilių ir beveik 27 tūkst. įkraunamų hibridų – palyginti su beveik 130 tūkst. įprastų hibridų. Tai reiškia, kad Lietuvos pirkėjas kol kas renkasi tą patį kompromisą, kuris ES mastu vis dar dominuoja: hibridą be įkrovimo poreikio.
Sunku nepastebėti dar vieno skirtumo. Europoje elektromobilių bumą kuria naujų automobilių rinka, o Lietuvoje apie tris ketvirtadalius visų registracijų sudaro naudoti automobiliai. Tai reiškia, kad ES pirmojo pusmečio elektromobilių banga Lietuvos keliuose realiai atsispindės tik po kelerių metų – kai šie automobiliai pateks į naudotų rinką ir taps prieinami vidutines pajamas gaunančiam pirkėjui.






