Kovo 4-oji: ES Komisija pateikia Industrial Accelerator Act pasiūlymą. Balandžio 24-oji: Kinijos vyriausybė siunčia laišką į Briuselį. Jame — perspėjimas dėl keturių sektorių ir užuomina apie atsakomąsias priemones. Elektromobilių subsidijų karas tarp ES ir Kinijos oficialiai prasidėjo — ir Lietuvos vartotojai bei valdžia turėtų suprasti, ką tai reiškia praktiškai.
Nes klausimas nėra tik geopolitinis. Klausimas yra: ar rytoj perkamas elektromobilis bus tas pats, kuriam galima gauti ES paramą?
Kas yra Industrial Accelerator Act ir ko jis siekia
2026 m. kovo 4 d. ES Komisija pateikė Industrial Accelerator Act (IAA) pasiūlymą — teisės aktą, apibrėžiantį „pagaminta ES” kriterijus elektromobiliams. Praktiškai tai reiškia: viešuosiuose pirkimuose ir įmonių flotų paramos schemose pirmenybė teikiama Europos Sąjungos teritorijoje surinktiems elektromobiliams. Importuotas automobilis — net jei techniškai geras — tokios paramos negautų.
Oficialus tikslas — atgaivinti Europos automobilių pramonę, kuri šiuo metu patiria spaudimą iš kinų gamintojų. ES automobilių sektorius sukuria 13 mln. darbo vietų ir sudaro 7 % Sąjungos BVP — ir šio sektoriaus apsauga tapo politiniu prioritetu po to, kai kinų gamintojai pradėjo sparčiai užkariauoti Europos rinką.
IAA taip pat numato galimybę valstybėms narėms ir ES Komisijai taikyti sąlygas neeuropinių investuotojų investicijoms baterijų ir EV gamybos sektoriuose — jei jos viršija tam tikras ribas.
Kinijos atsakas: keturi sektoriai ir tiesioginė grėsmė
Kinijos reakcija truko mažiau nei du mėnesius. Pagal vokiečių ekonomikos leidinio Handelsblatt informaciją, balandžio 24 d. Kinijos vyriausybė išsiuntė laišką Briuseliui, nurodydama keturis sektorius, kuriems IAA kelia grėsmę: baterijos, nulinės emisijos transporto priemonės, fotovoltiniai moduliai ir kritiniai žaliavų ištekliai. Būtent šiuose sektoriuose kinų bendrovės per pastaruosius kelerius metus atliko didžiausius investicijas Europoje.
Kinija iškėlė du pagrindinius priekaištus: galimą tarptautinės prekybos taisyklių pažeidimą ir diskriminaciją kinų investuotojų atžvilgiu. Ir pateikė aiškią žinutę: jei IAA bus priimtas nepakeistas — galimos atsakomosios priemonės. Du teisiniai instrumentai šia kryptimi, anot šaltinių, jau paskelbti.
Ar to pakanka, kad ES Komisija keistų pasiūlymo tekstą? Oficialiai — ne. Bet derybinis spaudimas Briuselyje yra realus.
Lietuva: nei gamintoja, nei visiškai nuošalyje
Lietuva elektromobilių negamina. Tai reiškia, kad IAA „Made in EU” schemos tiesioginės naudos kaip gamintoja ji negaus. Tačiau Lietuvos įmonės, įsigydamos elektromobilius flotoms, galėtų naudotis ES parama — jei perkamas automobilis atitiks naujus kriterijus.
Tai konkretus klausimas: BYD, MG, Xpeng ar kiti kinų gamintojai, kurių elektromobiliai Europoje sparčiai populiarėja — ar jie atitiks „Made in EU” kriterijus? Jei surinkimas vyksta Europoje — taip. Jei importuojami iš Kinijos — ne.
Lietuva šiuo metu veikia pagal APVA administruojamą EV subsidijų schemą iš Modernizavimo fondo. 50 mln. eurų skirta 2022–2026 m. laikotarpiui, siekiant paremti daugiau nei 14 000 elektromobilių įsigijimą. Ši schema veikia nepriklausomai nuo IAA — bet jei ES lygmeniu ateityje atsiras griežtesni reikalavimai flotų paramos gavimui, Lietuva turės derinti savo praktiką.
Saulės energetikos pamoka: kodėl Europa taip nervuojasi
Kontekstas svarbus. Prieš dešimtmetį Europa buvo lydere saulės energetikos technologijų srityje. Šiandien didžioji dalis saulės modulių pasaulyje gaminama Kinijoje — daugiausia dėl to, kad Europos gamintojai negalėjo konkuruoti su kainomis. Tą patį scenarijų ES bando išvengti su elektromobiliais.
Problema ta, kad Europos priklausomybė nuo Kinijos baterijų žaliavų — kobalto, ličio, mangano — išlieka aukšta. IAA gali apsaugoti surinkimo gamyklas Europoje, bet ne žaliavų tiekimo grandinę. Šis prieštaravimas IAA diskusijose kol kas neišspręstas.
Kas keičiasi vartotojui
Tiesioginis poveikis eiliniam pirkėjui — ribotas. IAA šiame etape liečia viešuosius pirkimus ir įmonių flotų schemas, ne individualias subsidijas. Bet precedentas svarbus: jei ES sistemingai teiks pirmenybę Europoje surinktiems elektromobiliams, tai ilgainiui formuos rinką — kas bus prieinamas, kokiomis kainomis, su kokiomis paramos sąlygomis.
Kinų elektromobiliai Europoje šiuo metu yra vieni pigiausių segmente. Jei jų prieiga prie paramos schemų bus ribojama — tai tiesiogiai veikia pirkėjo skaičiavimus.
Redakcijos vertinimu, Lietuva čia atsiduria sudėtingoje pozicijoje: nei gamintoja, kuri laimėtų iš IAA, nei rinka, kuri galėtų ignoruoti Kinijos elektromobilių kainų pranašumą. ES ir Kinijos prekybinis ginčas EV sektoriuje tik prasideda — ir jo baigtis tiesiogiai lems, kiek kainuos kitas elektromobilis Lietuvoje po 2026 metų.
