Jau daugelį metų diskusijos tarp elektrinių automobilių ir vidaus degimo varikliais (VDV) varomų transporto priemonių suskaldė vairuotojus, ekspertus ir politikos formuotojus. Kritikai atkreipia dėmesį į didelę ličio jonų akumuliatorių gamybos sąnaudą aplinkai, o šalininkai pabrėžia nulinę išmetamųjų teršalų emisiją kasdienio vairavimo metu. Dabar PLOS Climate paskelbtame tyrime, kurį atliko Šiaurės Arizonos universiteto tyrėjai, pateikiami aiškūs, duomenimis pagrįsti atsakymai.
Elektriniai ir vidaus degimo varikliai: viso gyvavimo ciklo palyginimas
Transportas yra vienas didžiausių pasaulyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinių – vien JAV jis sudaro maždaug 28 % visų CO₂ išmetimų. Siekdami įvertinti tikrąjį poveikį aplinkai, mokslininkai išanalizavo visą transporto priemonių gyvavimo ciklą – nuo gamybos iki eksploatavimo ir utilizavimo, naudodami pasaulinių pokyčių analizės modelį (GCAM).
Išvados rodo, kad per pirmuosius dvejus naudojimo metus elektromobiliai išmeta apie 30 % daugiau CO₂ nei vidaus degimo varikliais varomos transporto priemonės dėl akumuliatorių gamybos ir žaliavų (ličio, nikelio ir kobalto) gavybos. Tačiau po dvejų metų pusiausvyra smarkiai pasikeičia – bendras elektromobilių išmetamų teršalų kiekis pradeda mažėti sparčiau, o per visą jų eksploatavimo laiką jie tampa 2–3,5 karto mažiau teršiantys nei benzininiai ar dyzeliniai automobiliai.
Elektromobilių aplinkosauginė ir ekonominė nauda
Tyrime taip pat buvo įvertinta išmetamųjų teršalų ekonominė kaina, įskaitant poveikį klimatui ir oro kokybei. Apskaičiuota, kad metinė vidaus degimo variklių (VIDU) automobilių žala aplinkai siekė maždaug 1 500 eurų, palyginti su 500–600 eurų elektromobilių atveju. Skirtumą daugiausia lemia mažesnė elektromobilių CO₂, azoto oksidų (NOx) ir anglies monoksido (CO) emisija.
Kadangi elektros energijos gamyba tampa švaresnė – dėl atsinaujinančiosios energijos augimo – elektromobilių pranašumas ir toliau didės. Tyrimo išvadose teigiama: „Kiekvienais metais elektromobilių anglies pėdsakas vis labiau mažėja.
Baterijų gamyba ir 2050 m. prognozės
Tyrime buvo modeliuojami keturi elektromobilių diegimo JAV scenarijai iki 2050 m. Optimistiškiausiu atveju elektromobiliai sudarys 75 % naujų automobilių registracijų, kasmet milijonais tonų sumažindami nacionalinį CO₂ išmetimą. Kiekviena papildoma akumuliatoriaus kilovatvalandė galėtų sumažinti pasaulinį CO₂ išmetimą iki 220 kg 2030 m. ir 127 kg 2050 m..
Nors akumuliatorių gamyba išlieka daug energijos reikalaujanti, jos santykinis poveikis mažėja, nes pasaulinis energijos derinys pereina prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Tyrėjai taip pat pažymėjo, kad įkrovimo infrastruktūros anglies pėdsakas yra nereikšmingas, palyginti su bendru gyvavimo ciklo išmetamųjų teršalų kiekiu.
Elektromobiliai švaresni vos po dvejų metų
Vidutiniškai benzininis automobilis per savo gyvavimo ciklą pagamina apie 100 tonų CO₂, palyginti su vos 53 tonomis elektromobilio. Nors vidaus degimo variklių automobiliai iš pradžių turi mažesnį pėdsaką, elektromobiliai per dvejus metus juos pasiveja ir greitai pranoksta aplinkosauginiu veiksmingumu.
Autoriai pabrėžia, kad rezultatai pirmiausia taikomi JAV energetikos sistemai, tačiau panašios tendencijos stebimos visame pasaulyje – ypač Europoje, kur sparčiai dedamos pastangos mažinti anglies dioksido išmetimą. Net ir šalyse, kuriose daug anglies naudojančių energijos šaltinių, elektrinės transporto priemonės ilgainiui išlieka švaresniu pasirinkimu.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Lietuvoje, augant atsinaujinančiosios energijos naudojimui, perėjimo prie elektrinių automobilių privalumai taps dar aiškesni. Mažesnės išmetamųjų teršalų emisijos, mažesnės eksploatavimo išlaidos ir vyriausybės paskatos daro elektrines transporto priemones vis praktiškesniu ir ekologiškesniu pasirinkimu tiek mieste, tiek greitkeliuose.
Ar svarstytumėte galimybę pereiti prie elektrinio automobilio? Praneškite mums, ką manote – ar elektrinės transporto priemonės tikrai yra švaraus transporto ateitis, ar technologijos vis dar vystosi?
