Kol „BMW”, „Stellantis” ir „Mercedes-Benz” intensyviai loboja Briuselyje, siekdami atidėti arba sušvelninti 2035 m. benzininių automobilių pardavimo draudimą, prancūzų „Renault” pasirinko kitą kelią. Naujasis grupės vadovas François Provost kovo pradžioje, pristatydamas 2026–2030 m. strategiją, viešai atsiribojo nuo šios kovos: kovoti prieš 2035 m. tikslą jis laiko praėjusio laiko mūšiu.
Tai ne reiškia, kad „Renault” yra visiškai patenkinta ES plano detalėmis. Provost atvirai sako, kad 100 % grynai elektrinių automobilių pardavimų 2035-aisiais — „neįmanoma” šiuo metu. Tačiau jo kritika nukreipta kitaip: ne prieš elektrifikacijos kryptį, o prieš infrastruktūros nebuvimą ir pernelyg griežtą tvarkaraštį. Grįžimas prie benzininio — tai, pasak Provost, būtų „strateginė klaida”.
Kodėl „Renault” nekariaus šio mūšio
Logika paprasta: „Renault” jau investavo milijardus į perėjimą. Jų 2026–2030 m. strategija numato, kad per penkerius metus 100 % Europoje parduodamų automobilių bus elektrifikuoti — tai reiškia tiek grynai elektrinius, tiek įkraunamus hibridinius. Likusi pusė pasaulio rinkų — 50 % elektrifikuotų.
Provost taip pat nušalino ankstesnę per optimistišką žadą: Luca de Meo 2022 m. žadėjo nustoti gaminti benzininius variklius jau 2030 m. — penkiais metais anksčiau nei ES reikalauja. Nuo šios pozicijos „Renault” tyliai atsitraukė: bus paliekamas galimybė hibridiniams sprendimams ir mažam papildomam varikliui (kuriamas su „Geely”), skirtam tiems, kurie negali lengvai krauti.
Tačiau esmė išlieka: grįžti prie visiško VDV kūrimo — ne. Tai ir yra skirtumas tarp „Renault” ir jos vokiečių konkurentų.
Kinijos veiksnys: svarbesnė priežastis nei ES reguliavimas
Provost savo poziciją aiškina ne tik principu, bet ir rinkos logika. Kinijos gamintojai jau užima apie 10 % Europos automobilių pardavimų, o jų elektriniai modeliai plečiasi greičiau nei Europos gamintojai spėja reaguoti. Šiame kontekste kovoti už VDV išlikimą reiškia kovoti su netinkamu priešu.
„Renault” kaip atsaką siūlo ne reguliavimo sulėtinimą, o spartesnę plėtrą: nauja 800 V platforma, partnerystė su „Geely” pigesnių modelių kūrimui, „Dacia” kaip masinio segmento elektrinė priemonė. Elektrinė „Sandero” versija planuojama toje pačioje techninėje bazėje, kaip ir VDV versija — tam, kad kaina išliktų prieinama.
Kitas „Renault” siūlomas kompromisas — 10 metų moratoriumą naujiems reguliavimams. Tikslas ne atšaukti elektrifikaciją, o sustabdyti reguliavimo infliacijos bangą, kuri, pasak gamintojo, didina savikainą nesuteikdama vartotojui apčiuopiamos naudos.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojui
ES 2035 m. planas vis dar oficialiai galioja — gruodžio 2025 m. Europos Komisija pasiūlė sušvelninti jį: vietoj 100 % mažinimo — 90 %, su papildomomis kompensacinėmis priemonėmis per „žaliąjį plieną” ir e-kurus. Galutinis sprendimas dar priimamas.
Lietuvoje kontekstas specifinis: elektromobiliai sudaro tik 6–7 % naujų registracijų, o vidutinis automobilių parko amžius viršija 16 metų. Tai reiškia, kad didžioji dalis vairuotojų artimiausiame dešimtmetyje vis tiek važinės benzininiais ar dyzeliniais automobiliais — tiesiog todėl, kad jie jau yra keliuose.
Redakcijos vertinimu, „Renault” pozicija yra viena sąžiniškiausių iš visų didelių gamintojų: nei dangsto investicijų praradimo baimės politine retorika, nei apsimeta, kad viskas vyksta pagal planą. 2035 m. tikslas — neįgyvendinamas visa apimtimi. Bet grįžimas atgal — irgi ne sprendimas. Šią prieštarą Lietuva, kaip ir visa ES, dar turės išspręsti.
