„Elektromobilumas visame pasaulyje vis dar yra pačioje savo raidos pradžioje ir šiandien visos valstybės kelia tą patį klausimą – kaip transformuoti savo dešimtmečiais kurtą infrastruktūrą? Spartesnę elektromobilumo plėtrą paskatintų mažesnė elektromobilių kaina, geriau išvystyta privati ir viešoji elektromobilių įkrovimo infrastruktūra, veiksmingesnis taršių automobilių naudojimo bei gamybos ribojimas, platesnis visuomenės švietimas ir informavimas elektromobilumo temomis“, – sakė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, dalyvaudama verslo, politikos ir visuomenės lyderiams skirtame forume „Green Tech Vilnius 2022“.
Elektrinių lengvųjų automobilių rinka Europoje plėtojama itin sparčiai. Elektromobilių skaičius Europos Sąjungoje (ES) per pastaruosius kelerius metus išaugo 10 kartų – nuo 1,3 proc. 2016 m. iki 11,4 proc. 2020 metais. Lietuvoje augimas taip pat ryškus – šių metų pradžioje, „Regitros“ duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 8255 elektromobiliai. Tai beveik dvigubai daugiau nei prieš metus – 4502. Tačiau net optimistiški pastarųjų metų skaičiai yra nepakankami atsižvelgiant į ES išsikeltus planus.
Viceministrės teigimu, didžiausias galimas elektromobilumo lūžis įvyks tada, kai tinkamai ir kompleksiškai pradės veikti visos minėtos priemonės.
Lietuvoje jau yra vykdoma nemažai priemonių, susijusių su elektromobilumo plėtros skatinimu. Pavyzdžiui, galimybė elektromobiliais važiuoti A juosta, nemokamas jų stovėjimas didmiesčiuose, nemokamas įkrovimas elektromobilių įkrovimo stotelėse šalia valstybinės reikšmės kelių, sugriežtinti viešųjų žaliųjų pirkimų reikalavimai. Nuo 2020 m. visuomenei ir verslui elektromobiliams įsigyti teikiamos finansinės paskatos subsidijomis ir kompensacijomis, kurias administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.
„Didžioji dalis vartotojų prie netaršių transporto priemonių pereis tik tada, kai galės įkrauti transporto priemones arba įsipilti degalų, pavyzdžiui, vandenilio, bet kurioje ES vietoje. Plėtojant elektromobilumą, būtina formuoti tarptautinį įkrovimo infrastruktūros tinklą. Svarbu, kad nė vienas ES regionas nebūtų paliktas nuošalyje. Į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą atsakingai žiūrime ir Lietuvoje, nes įkrovimo prieigų poreikis didėja visur – miestų centruose, miegamuosiuose daugiabučių namų mikrorajonuose ir įmonių teritorijose, taip pat šalia valstybinės reikšmės kelių“, – kalbėjo susisiekimo viceministrė.
Atsižvelgiant į tai, iki 2024 m. Lietuvoje planuojama įrengti 3960 viešųjų įkrovimo stotelių, t. y. 11 kartų daugiau nei šiuo metu jų yra. Siekiant užtikrinti įkrovimo infrastruktūros įrengimą šalies mastu, šiuo metu Lietuvos savivaldybės rengia elektromobilių įkrovimo viešosios infrastruktūros plėtros iki 2030 m. poreikio planus. Parengti planai bus vieši, atnaujinami ne rečiau kaip kas 3 metus.
Taip pat pagal savivaldybių planus ir valstybinės reikšmės kelių vystymo planą bus sukurtas nacionalinis viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros žemėlapis.
Dar planuojama sukurti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinę sistemą, kurios duomenys apie viešąsias įkrovimo stoteles bus visiems prieinami. Susisiekimo ministerija taip pat planuoja paramą viešojo sektoriaus transporto parkams atnaujinti elektromobiliais bei paramą viešajam transportui atnaujinti visai netaršiomis transporto priemonėmis.
Be to, nuo 2023 m. miestai turės pasitvirtinti mažos taršos zonas, kuriose bus ribojamas arba draudžiamos taršaus transporto eismas.
