Ar pažymėtumėte varnelę prie šilumos siurblio, jei konfigūratoriuje ji kainuotų apie 1 000 eurų? Šilumos siurblys elektromobilyje – vienas iš tų priedų, kurių vėliau nebeįsirengsite, o daugelyje populiarių modelių jis vis dar parduodamas tik už papildomą kainą.
Lapkritį, prasidėjus šildymo sezonui, šis klausimas tampa visai praktiškas. Ar priedas atsipirks, priklauso nuo to, kiek nuvažiuojate per metus ir kur nakvoja automobilis. Dar daugiau lemia mažiausiai akivaizdus dalykas: kokia temperatūra Lietuvoje iš tikrųjų vyrauja žiemą.
Kur jis jau standartinis, o kur – už papildomą kainą
Vis daugiau naujų elektromobilių šilumos siurblį turi bazinėje komplektacijoje. „Auto Bild“ sąraše tokie yra visi „Tesla“ modeliai, „Nissan Leaf“ ir „Nissan Micra“, „Toyota bZ4X“, „Renault Megane E-Tech“, „Mercedes CLA“, naujasis „BMW i3“, „Škoda Peaq“ ir „Škoda Enyaq“ (nuo antrojo komplektacijos lygio). Daugelis kinų gamintojų jį taip pat montuoja be priemokos.
Kita stovykla – modeliai, kuriuose siurblys tėra opcija. Vokietijos kainoraščiuose už jį prašoma:
- „Opel Corsa Electric“ – 700 eurų;
- „Škoda Epiq“ – 950 eurų, „Škoda Elroq“ – 1 110 eurų;
- „Kia EV2“ ir „Audi Q4 e-tron“ – po 990 eurų;
- „Hyundai Inster“ – 1 000 eurų, „Hyundai Kona Electric“ – 1 200 eurų;
- „Cupra Born“ – 1 080 eurų, „Cupra Raval“ ir „Cupra Tavascan“ – žiemos pakete už 1 250 ir 1 500 eurų;
- „Volkswagen ID“ šeimos modeliai – nuo 990 iki 1 090 eurų.
Ypač pastebimas „Volkswagen“ atvejis: nė vienas ID šeimos modelis, net vidutinės klasės „Volkswagen ID.7“, šilumos siurblio neturi standartiškai. Lietuvos atstovų kainos ir komplektacijos gali skirtis, todėl konkretų pasiūlymą verta perskaityti eilutė po eilutės. Ir dar viena detalė – įrengti siurblio vėliau neįmanoma. ADAC specialisto teigimu, tokio automobilio šildymo sistema gerokai skiriasi nuo versijos be siurblio, todėl nė vienas gamintojas tokios paslaugos nesiūlo.
Didžiausia nauda – ne per speigą
Šilumos siurblys šilumos negamina – jis ją perneša iš lauko oro į saloną. Paprastas elektrinis šildytuvas iš vienos kilovatvalandės padaro maždaug vieną kilovatvalandę šilumos. Siurblys, „Auto Bild“ duomenimis, esant +10 °C iš tos pačios kilovatvalandės išgauna 3–4 kWh šilumos, o artėjant prie nulio – apie 2,5 kWh.
Kuo šalčiau, tuo siurbliui sunkiau. ADAC specialistas pabrėžia, kad tikro šalčio sąlygomis reikšmingo šilumos siurblio pranašumo nebelieka. Tai ne priekaištas technologijai. Tai fizika.
Lietuvos žiema – kaip tik ties riba
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojui? Pagal LHMT 1991–2020 m. klimato normą vidutinė gruodžio temperatūra Lietuvoje yra −1,1 °C, sausio – −2,9 °C, vasario – −2,5 °C. Tipinė žiemos diena sukasi apie nulį – toje zonoje, kur siurblys dar dirba, tik nebe taip efektyviai. Per speigą jo nauda beveik išnyksta.
Įdomesnė kita pusė. Vidutinė spalio temperatūra – 7,3 °C, lapkričio – 2,6 °C, kovo – 0,9 °C, balandžio – 7,2 °C. Saloną tada šildyti vis tiek reikia, o spalį ir balandį siurblys dirba arti geriausio savo režimo. Lietuvoje jis labiausiai pasiteisina ne sausio speige, o ilgais vėsiais rudens ir pavasario mėnesiais.
Trumpi važiavimai – silpnoji vieta
Elektromobilių nuomos ir bandymų bendrovės „Nextmove“ atstovas, kurį cituoja „Auto Bild“, pastebi, kad šaltojo starto metu šildymas, priklausomai nuo modelio, ima 4–9 kW galią. Įšilimo fazėje siurblys savo pranašumų dar neatskleidžia, todėl trumpose kelionėse jis daug nesutaupo.
Tiems, kurie daugiausia važinėja po miestą, efektyvesnis ir pigesnis sprendimas – šildomos sėdynės ir vairas. Jie šildo tiesiogiai kūną ir naudoja mažiau nei 100 W. Šaltą rytą protingiausia saloną šildyti dar įkrovimo metu – energija tada imama iš tinklo, ne iš baterijos.
Ilgose kelionėse vaizdas kitoks. „Nextmove“ matavimais, kai kuriuose modeliuose siurblys šildymui sunaudojamą energiją sumažino daugiau nei perpus, o bendrą sutaupymą bendrovės atstovas vertina 5–10 %.
Kada šilumos siurblys elektromobilyje atsiperka
„Auto Bild“ skaičiavimas paprastas. Jei automobilis sunaudoja apie 20 kWh/100 km, o siurblys sutaupo 10 %, tai sudaro 2 kWh kas 100 km. Esant 300 km nuotoliui, prisideda maždaug 30 km. „Kia“ savo „Kia EV6“ modeliui nurodo apie 50 km prieaugį.
Su beveik 1 000 eurų priemoka leidinys atsipirkimą skaičiuoja maždaug po 100 000 km. Perskaičiavus: per tiek kilometrų sutaupoma apie 2 000 kWh, vadinasi, toks rezultatas išeina, kai kilovatvalandė kainuoja apie 50 centų. Jei elektra perpus pigesnė, kelias iki atsipirkimo pailgėja iki maždaug 200 000 km, o jei sutaupoma ne 10, o 5 % – dar dvigubai. Be to, šildymas – tik viena priežastis, kodėl žiemą nuotolis trumpėja.
Leidinys pats pripažįsta, kad tokia aritmetika neįvertina komforto. Mažesnė baterijos apkrova ir rečiau reikalingas įkrovimas, „Auto Bild“ vertinimu, gali lėtinti jos senėjimą. Jo išvada vienareikšmė – priedas vertas savo kainos, ypač tiems, kurie važiuoja toli, gyvena šaltame klimate ir laiko automobilį lauke.
Po kelerių metų sprendžia jau kitas pirkėjas
„Nextmove“ atstovo išvada atsargesnė: viskas priklauso nuo klimato, garažo ir vairavimo įpročių. Redakcijos vertinimu, daug važinėjančiam ir automobilį kieme laikančiam pirkėjui apie 1 000 eurų priemoka pasiteisina, o tas, kuris sukasi tik po miestą ir turi šiltą garažą, gali apsieiti su šildomomis sėdynėmis.
Tačiau sprendimas galioja ilgiau nei pirmojo savininko laikas. „Auto Bild“ nuomone, viskas, kas ilgina nuotolį, gali didinti ir likutinę vertę. Kadangi įrengti siurblio vėliau neįmanoma, naudoto elektromobilio pirkėjas gaus tiksliai tai, ką pasirinko pirmasis savininkas, todėl komplektaciją verta tikrinti pagal VIN. Vis daugiau gamintojų šilumos siurblį montuoja standartiškai. Tad modeliai be jo naudotų automobilių rinkoje ateityje gali tapti sunkiau parduodami – ypač šalyje, kur saloną šildyti tenka nuo spalio iki balandžio.







