Reklamos specialistai stengiasi vairuotojams įteigti, kad ateitis priklauso hibridiniams ir visiškai elektriniams automobiliams. Tuo rimtai abejoja net turtingų Europos šalių gyventojai!
Vokietija yra pirmaujanti Europos automobilių rinka. Šios šalies pirkėjų pageidavimai ir sprendimai pirkti lemia ne tik tendencijas ar automobilių raidą. Į Vokietijos pirkėjus ir automobilių pramonę turi atsižvelgti politikai, formuodami teisės aktus. Taigi, ką jie gali duoti? Tikriausiai parodys laikas. Tačiau jau dabar aišku, kad situacija vargu ar yra palanki sparčiam transporto elektrifikavimui.
Nuo 2016 m. Vokietijos „Targobank“ užsakė tyrimų institutui „Forsa“ atlikti automobilių rinkos tyrimą. Praėjusiais metais daugiausia dėmesio buvo skiriama kriterijams, darantiems įtaką automobilių pirkimo sprendimams, požiūriui į įvairias varomųjų variklių rūšis ir pagrindinėms nuomonėms apie dabartinius transporto politikos klausimus ir priemones.
Labiausiai nustebino tai, kad padaugėjo pageidaujamų jėgos agregatų tipų. Jei 2022 m. 22% apklaustųjų minėjo benzininį variklį, su kuriuo tuo metu jis buvo prilygintas hibridams, tai 2023 m. „benzininių“ entuziastų skaičius išaugo iki 30%. Ir tai vargu ar stebina. Šiuolaikiniai benzininiai varikliai yra kultūringi, efektyvūs, ekonomiški, švarūs ir nesukelia ridos problemų. Taip pat skaitykite: „Išparduodami 20 tūkst. elektromobilių auto parką „Hertz“ sukels susirūpinimą dėl išlaidų ir sumažins naudotų automobilių rinką“.
Tuo pat metu 65 proc. Vokietijos respondentų jau dabar nepritaria vidaus degimo variklių draudimui, kuris turėtų įsigalioti 2035 m. Taip pat skaitykite: „Didžiausia Europos politinė partija nori sustabdyti vidaus degimo variklių draudimą“. Palyginti su 2022 m., šis skaičius padidėjo 5 proc. Vokiečiams e. degalų tema nebėra naujiena. Iš atsinaujinančiųjų išteklių komponentų gaminamų degalų sąvoką 2023 m. jau žinojo 78% respondentų (+23%, palyginti su 2022 m.). Net 54% (-3%) mano, kad ši technologija turėtų būti plėtojama.
Palyginti su 2022 m., alternatyvių transmisijų, kurios laikomos ekologiškomis, populiarumas sumažėjo net 7 proc. Alternatyvios pavaros pasirinkimą 2023 m. keisdami automobilį svarstytų 36 proc. Visų pirma mažėja hibridinių automobilių populiarumas, kuriuos rinktųsi 18% (-4 %), o visiškai elektrinį automobilį rinktųsi 16% respondentų (-1%).
Dyzeliniai varikliai išlieka nepakitusi mažėjimo tendencija. Vokietijoje jie pradeda užimti nedidelę rinkos dalį. Juos nuspręstų pirkti vos 10 proc. apklaustųjų (-1 proc., palyginti su 2023 m.). Tačiau neapsisprendusiųjų skaičius sparčiai auga ir pasiekė 20 proc.
Elektriniai automobiliai nėra ekologiški
Automobilių bendrovės skiria milijonus ar net milijardus eurų reklamos kampanijoms ir kitai veiklai, kad įtikintų vairuotojus, jog „elektra“ yra ekologiška. Rezultatai menki. 2016 m. Vokietijoje elektromobilių, kaip ekologiškų, įvaizdis ir toliau prastėja. 2023 m. tik 39% (-5%) apklaustųjų manė, kad „elektra“ yra draugiškesnė aplinkai nei transporto priemonės su vidaus degimo varikliais. Dar daugiau – palyginti su naujausios kartos vidaus degimo varikliais, 66% (+5%) respondentų mano, kad elektromobiliai nėra ekologiškesnė alternatyva.
Susirūpinimą dėl elektromobilių iš dalies lemia tvarumo trūkumas. 57% apklaustųjų nerimauja dėl žalingo baterijų poveikio aplinkai, o 49% (+2%) abejoja jų ilgaamžiškumu. 63 proc. vokiečių, kur yra daugiausia įkrovimo stotelių Europoje, kaip argumentą prieš elektromobilio įsigijimą nurodo prastai išplėtotą įkrovimo stotelių tinklą. Priešingai, nepakankama aprėptis yra problema 66% (+2%). 64% (+4%) apklaustųjų mano, kad palyginti didelė pirkimo kaina byloja prieš elektromobilį.
Ir vis dėlto kalbame apie vieną turtingiausių Europos šalių. Ar reikalingos subsidijos elektriniams automobiliams? Pasirodo, kad ne, nes juos gali sau leisti daugiausia žmonės, kurie galėtų juos įsigyti ir be lengvatų ar subsidijų. Nenuostabu, kad Vokietijoje subsidijų hibridiniams ir elektra varomiems automobiliams nebuvimas turėtų įtakos tik 10 proc. respondentų elgesiui. Įdomu tai, kad 49% (-5%) mano, jog parama yra prasminga. Prieš ją pasisako 47% (+4%) respondentų. Taip pat skaitykite: „Ar elektromobiliai yra ekologiški? Gamyba, eksploatacija ir utilizacija“.
Greičio apribojimas greitkeliuose Vokietijoje
Vokietijos greitkeliai garsėja tuo, kad juose nėra greičio apribojimų. Įdomu tai, kad, pasirodo, ši tema labiausiai kaitina užsieniečių vaizduotę. Vokiečiai visiškai nemėgsta važiuoti greitai. Degalų kainoms pasiekus rekordines aukštumas, 63 proc. apklaustųjų pakeitė savo vairavimo stilių. Taip pat 63 proc. pritaria idėjai nustatyti bendrą greičio apribojimą.
Tinkamu važiavimo greičiu buvo laikomas 135 km/val. greitis. Kita vertus, vokiečiai labai skeptiškai vertina automobilių išstūmimą iš miestų centrų ir bendrą 30 km/val. greičio ribojimą užstatytose teritorijose. Tai neigiamai vertina 77 proc. apklaustųjų. Kita vertus, vokiečiai pritaria vairuotojų skatinimui persėsti į viešąjį transportą, o 79 proc. pasisako už tai, kad jis būtų nemokamas. Universalų bilietą už 49 eurus tikrai įsigytų 19 proc. vairuotojų, o 18 proc. planuotų jį įsigyti. Kas antras potencialus bilieto pirkėjas teigia, kad bilietas tikriausiai sumažintų automobiliu, motociklu ar motoroleriu besinaudojančių žmonių skaičių. 31 proc. respondentų mano, kad abonementas galėtų būti alternatyva nuosavam automobiliui įsigyti.
