Liepos 15 dieną, apie 15.15 val., BP degalinėje Švaržendze prie Poznanės (Lenkija) 35 metų vyras privažiavo prie kolonėlės savo „Audi“. Užuot pilstęs degalus, jis paskambino policijai – tvirtino radęs kuro bako angoje kištis laidus. Po kelių minučių prie stoties jau riedėjo ne kuro sunkvežimiai, o pirotechnikų ir policijos automobiliai.
Kaip vienas skambutis sustabdė miestą
Reakcija buvo tokia, kokios reikalauja realios sprogmens grėsmės protokolas. Policija uždarė aplinkinius kelius, laikinai išjungė nacionalinio kelio Nr. 92 ruožą ir sustabdė traukinių eismą linijoje Švaržendzas–Poznanė Antoninekas. Buvo evakuoti aplinkinių prekybos ir paslaugų punktų lankytojai, atjungtos dujų linijos. Ar tokia mastelio reakcija buvo pagrįsta? Kaip vėliau parodė ekspertizė – taip: aptiktas įtaisas su nuotoliniu uždegikliu ir nedideliu pirotechnikos kiekiu iš tiesų galėjo kelti realų pavojų netoli automobilio buvusių žmonių gyvybei ir sveikatai.
Tyrimas, kuris apsivertė aukštyn kojomis
Automobilis pirmiausia buvo apžiūrėtas policijos robotu su didelės skiriamosios gebos kamera, tada įtaisą neutralizavo minerų-pirotechnikų grupė. Poznanės vaivadijos policijos vado kriminalistikos laboratorija patvirtino grėsmę – ir tada prasidėjo darbas, kuris netrukus atvedė ne ten, kur tikėtasi.
Tyrėjai peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kadrus, apklausė liudytojus ir detaliai ištyrė patį automobilį. Per 15 dienų nuo aliarmo dėmesį patraukė detalės, kurios nesutapo su pirmine versija. Liepos 30 dieną sulaikytas 35-erių metų vyras – tas pats, kuris prieš dvi savaites pranešė apie grėsmę. Pasak policijos, jis pats suklastojo įtaisą ir mėgino nukreipti tyrėjus klaidingu keliu.
Ko rasta jo namuose
Kratos metu vietose, kuriose anksčiau lankėsi įtariamasis, policija rado pusgaminių, tinkamų savarankiškai sprogstamojo užtaiso gamybai, o bute – pirotechninį mišinį, panašų į tą, kuris buvo pritvirtintas prie įtaiso automobilyje. Vyrui pareikšti du kaltinimai: dėl tiesioginio sprogimo pavojaus sukėlimo naudojant sprogstamąsias ir degias medžiagas bei dėl melagingų parodymų ir netikrų įrodymų kūrimo. Aiškintis atsisakė, teismas jam skyrė tris mėnesius arešto.
Kas gresia toliau
Už tokį nusikaltimą Lenkijoje gresia iki 10 metų laisvės atėmimo – galutinį sprendimą priims teismas. Lietuvoje melagingas pranešimas apie sprogmenį ar kito panašaus pobūdžio grėsmę taip pat vertinamas kaip rimtas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą, o ne administracinis nusižengimas – tokie atvejai užtraukia realią laisvės atėmimo riziką, o ne vien baudą. Švaržendzo istorija primena paprastą, bet nepatogią tiesą: dažniausiai įtariamuoju tampa ne tas, kurio ieškoma iš pradžių, o tas, kuris pirmasis pakėlė aliarmą.
