Iš gatvės dingo automobilis. Nelaimė – bet buvo ir dar viena aplinkybė: registracijos liudijimas liko daiktadėžėje. Draudikas tuo pasinaudojo ir atsisakė mokėti, tai pavadinęs dideliu neatsargumu. Savininkas kreipėsi į teismą. Po 3,5 metų nuo vagystės pasirodė sprendimas – ir jis nebuvo toks, kokio tikėjosi draudimo bendrovė.
Ko reikalauja draudikas po vagystės
Ši istorija nutiko Lenkijoje, tačiau logika pažįstama ir Lietuvos vairuotojams. Dauguma KASKO tipo draudimų reikalauja, kad prašantis išmokos savininkas pateiktų visus raktelius, pultelius ir – daugeliu atvejų – registracijos dokumentą. Neturint bent vieno iš jų, sutarties bendrosiose sąlygose dažnai numatyta, kad išmoka nepriklauso. Išimtis paprastai galioja tik tada, kai automobilis atimtas jėga, plėšimo metu.
„Didelis neatsargumas“ ar tik nepakankamas rūpestingumas?
Draudikas teigė, kad palikti registracijos liudijimą automobilyje yra didelis neatsargumas, o esant dideliam neatsargumui išmoka nepriklauso. Teismas su tokia kvalifikacija nesutiko. Jo vertinimu, „didelis neatsargumas“ yra kur kas rimtesnis kaltinimas nei paprastas rūpestingumo stoka – tai elgesys, artimas tyčiniam žalos sukėlimui. Šiuo atveju galima kalbėti tik apie rūpestingumo trūkumą, o to nepakanka, kad draudikas galėtų atsisakyti mokėti.
Lemiamas klausimas: ar dokumentas prisidėjo prie vagystės
Bet teismas nurodė ir svarbesnį principą. Sprendžiant, ar išmoka priklauso, reikia įvertinti, ar palikti dokumentai apskritai galėjo turėti įtakos vagystei. Ar vagis, jei liudijimo automobilyje nebūtų buvę, būtų pavogęs sunkiau? Teismo vertinimu, draudikas neįrodė, kad dokumento buvimas kaip nors palengvino vagių darbą. Ir logiška – registracijos liudijimas nėra raktelis: jis neleidžia atrakinti automobilio ir nuvažiuoti. Jis nepadeda ir teisėtai parduoti svetimo automobilio. Kadangi tarp savininko elgesio ir vagystės nėra priežastinio ryšio, dokumento praradimas laikytas tik vagystę lydinčia aplinkybe, o ne jos priežastimi.
Rezultatas – draudikas turi sumokėti 115 tūkst. zlotų (tokia buvo automobilio draudimo suma) su palūkanomis, plius kelias dešimtis tūkstančių teismo išlaidų.
Kodėl tai dar nereiškia, kad liudijimą galima palikti ramia sąžine
Būtų klaida iš šio sprendimo daryti išvadą, kad dokumentų palikimas automobilyje visada baigiasi išmoka. Teismas rėmėsi ir aukštesnės instancijos praktika, pagal kurią kiekvienu atveju atskirai vertinama, kokią realią reikšmę toks elgesys turėjo žalai atsirasti. Jei kitoje byloje draudikas įrodytų, kad paliktas dokumentas palengvino vagystę, baigtis galėtų būti visai priešinga. Verta atsiminti ir tai: nuo vagystės iki palankaus sprendimo praėjo daugiau nei treji su puse metų – jau vien tai yra rimta priežastis nepalikti draudikui preteksto.
Kaip tai atrodytų Lietuvoje
Lietuvoje KASKO draudimas taip pat nėra automatinė garantija – daug ką lemia konkrečios sutarties bendrosios sąlygos ir žalos aplinkybės. Kaip ir Lenkijoje, čia veikia principas, kad draudikas negali atsisakyti mokėti savavališkai: jo teisė atsisakyti išmokos ribojama teisės aktų, o „didelio neatsargumo“ sąvoka aiškinama siaurai. Praktinė išvada paprasta – jei automobilis draustas nuo vagystės, švariausia ir mažiausiai nervų kainuojanti situacija būna tada, kai po išmokos kreipiamasi turint ir visus raktelius, ir registracijos dokumentą. Palikti juos automobilyje – reiškia savo noru duoti draudikui argumentą, kurio vėliau gali tekti atsikratyti teisme.
