Automobilių draudimo sukčiavimas nėra „smulkmena“ – galiausiai jis brangina įmokas sąžiningiems vairuotojams ir silpnina pasitikėjimą visa sistema. 2025 m. Kanados Manitobos provincijoje draudimo tyrėjai išskyrė penkis ypač įžūlius atvejus, kurie, jei būtų pavykę, būtų kainavę apie 2 mln. dolerių. Šiame straipsnyje – kas įvyko ir kokias praktines pamokas verta pritaikyti Lietuvos vairuotojams.
Kodėl draudimo sukčiavimas skaudžiai paliečia visus
Manitoboje (Kanada) viešasis draudikas Manitoba Public Insurance (MPI) nurodė, kad 2025 m. buvo užfiksuota daugiau nei 2 600 įtartinų žalos ar sužalojimų pretenzijų. Iš jų atrinkti penki „įžūliausi“ atvejai, kurie vieni patys galėjo sugeneruoti apie 2 mln. neteisėtų išmokų, o tyrėjų darbas, pagal viešai skelbtą informaciją, padėjo sutaupyti beveik 17 mln. bandytų išvilioti sumų. Tai geras priminimas, kad sukčiavimo kaštus paprastai padengia visi draudėjai per kainodarą ir įmokas.
1 atvejis: „Negaliu dirbti ir net sėdėti“, bet sporto salė – kasdien
Pirmasis atvejis prasidėjo nuo, atrodytų, nesudėtingo dviejų automobilių susidūrimo. Vyras teigė, kad po avarijos nebegali eiti į darbą, atlikti buities darbų, gaminti maisto ar rūpintis vaikais, o skausmas toks stiprus, kad net sėdėti neįmanoma. Tyrėjams suabejojus, buvo patikrintas realus elgesys – ir paaiškėjo, kad žmogus vis tiek lankosi sporto salėje, kelia didelius svorius, daro pritūpimus ir juda taip, kaip su deklaruojamais ribojimais būtų sunkiai suderinama. Dėl neatitikimų išmokos buvo nutrauktos, o minima suma siekė apie 300 000 dolerių.
2 atvejis: „Gelbėjau nuo gaisro“, bet vaizdo įrašas parodė visai ką kita
Antruoju atveju asmuo tvirtino patyręs nudegimus, kai esą 10 minučių gesino gaisrą po incidento su komercine transporto priemone viešbučio aikštelėje. Tačiau peržiūrėjus įrašus ir surinkus informaciją iš institucijų bei medikų, tyrėjai nustatė, kad scena buvo sukurta tyčia. Dar daugiau – žmogus neįvertino sprogimo rizikos ir pats nukentėjo nuo savo veiksmų. Pretenzija buvo atmesta, o minimą sutaupytą sumą vertino maždaug 1 mln. dolerių.
3 atvejis: „Pavogtas automobilis“, kuris vėliau rastas konteineryje, pasiruošęs kelionei
Trečiasis atvejis iš pirmo žvilgsnio atrodė įprastas: savininkas pranešė apie pavogtą automobilį ir gavo išmoką. Vėliau Ontario provincijoje buvo rastas automobilis, atitinkantis paiešką – konteineryje kartu su kitomis transporto priemonėmis, paruoštas išsiuntimui į užsienį. Tyrėjams įtarimą sustiprino tai, kad nebuvo akivaizdžių įsilaužimo požymių, o vagystės pranešimas, kaip teigiama, pateiktas po to, kai automobilis jau kelias dienas buvo kitoje vietoje. Skelbta, kad siekiama susigrąžinti daugiau nei 51 000 dolerių išmoką.
4 atvejis: „Porsche“ istorija, kurioje nesutapo nei pasakojimai, nei faktai
Ketvirtame atvejyje susidūrė du automobiliai, tačiau vairuotojų versijos ir įrodymai ėmė skirtis. Vienas vairuotojas aiškino, kad bandė išvengti iš kiemo atbulomis išvažiuojančio „Porsche“, bet dėl gatvėje stovėjusių automobilių nebuvo kur manevruoti. Iš pradžių teigta, kad „Porsche“ vairavo registruotas savininkas, automobilyje buvo dar du žmonės, o po įvykio vairuotojas nubėgo į namą ir netrukus grįžo su kitais asmenimis. Tyrimas atskleidė, kad registruoto savininko automobilyje nebuvo, „Porsche“ vairavo asmuo su besimokančiojo leidimu, o salone daugiau nieko nebuvo. Taip pat paaiškėjo, kad abiejų automobilių savininkai vienas kitą pažinojo. Pretenzija buvo atmesta, o minima sutaupymo suma siekė apie 154 000 dolerių.
5 atvejis: „Galiu kelti tik iki 2,3 kg“, bet kasdienybė rodė priešingai
Penktasis atvejis vėl sukosi apie „neatitinkančią realybės“ traumų istoriją. Vyras teigė, kad po susidūrimo skausmas tik stiprėja, jis nebegali kelti daugiau nei 5 svarų (apie 2,3 kg) ir dėl to net metė darbą, susijusį su pirkimais ir didesnių krovinių transportavimu. Tyrėjų surinkta medžiaga parodė, kad kasdienėje veikloje žmogus vairuoja, tvarkosi reikalus ir kelia gerokai sunkesnius daiktus, nei deklaravo. Dėl to išmokos buvo nutrauktos, o anksčiau išmokėtas sumas siekta susigrąžinti.
Ką šie atvejai parodo apie sukčiavimo „silpnąsias vietas“
Nors istorijos skamba skirtingai, jų bendras vardiklis tas pats: sukčiavimas dažniausiai subyra tada, kai pasakojimas nesutampa su įrodymais. Šiuolaikiniai tyrimai remiasi ne vien „nuojauta“ – tikrinami policijos dokumentai, medicininiai įrašai, eismo įvykio aplinkybės, transporto priemonės būklė, laiko linija, o kartais ir viešai prieinami signalai, pavyzdžiui, kelionių maršrutai ar realaus judėjimo logika. Kuo didesnė reikalaujama suma, tuo kruopštesnė patikra.
Kaip tai aktualu Lietuvoje
Šie atvejai vyko Kanadoje, Manitoboje, kur veikia specifinis viešojo draudimo modelis. This rule applies in Canada (Manitoba). Lithuanian regulations may differ.
Tačiau pati problema universali: ir Lietuvoje pasitaiko bandymų dirbtinai „padidinti“ žalą, sureikšminti sveikatos sutrikimus, sukurti netikras aplinkybes ar piktnaudžiauti eismo įvykio deklaracija. Praktikoje tai reiškia, kad sąžiningam vairuotojui svarbu turėti įrodymų bazę nuo pirmų minučių: nuotraukos, liudininkų kontaktai, aiškiai užfiksuota vieta ir laikas, korektiškai užpildyti dokumentai. Jei kyla ginčas, būtent detalės dažniausiai nulemia rezultatą.
Kaip apsisaugoti: trumpas kontrolinis sąrašas vairuotojui
Net jei pats niekada nesukčiausite, galite tapti scenarijaus dalimi – pavyzdžiui, kai kitas asmuo bando „prirašyti“ jums nebūtas aplinkybes. Štai kas realiai padeda:
- Fotografuokite ne tik apgadinimus, bet ir bendrą situaciją: kelio ženklus, juostas, sankryžą, automobilių padėtį.
- Jei įmanoma, užfiksuokite trumpą vaizdo įrašą, kuriame matosi aplinka ir eismo sąlygos.
- Užsirašykite liudininkų vardą, pavardę ir telefoną (jei sutinka).
- Neprisiimkite kaltės „iš mandagumo“, jei situacija neaiški – geriau remtis faktais ir schemomis.
- Jei kyla įtarimų dėl apgaulės, informuokite draudiką ir, esant poreikiui, policiją.
Kodėl verta apie tai kalbėti viešai
Manitobos draudikas ir tyrėjai tokius atvejus viešina tam, kad mažėtų tolerancija sukčiavimui ir būtų aišku: net „kūrybiškos“ schemos dažnai palieka pėdsakus. Vairuotojui tai paprasta žinutė – melas dokumentuose ar pasakojimuose dažniausiai atsisuka prieš patį žmogų, o pasekmės gali būti ne tik atmesta išmoka, bet ir teisinė atsakomybė.
Ką manote jūs: ar Lietuvoje draudimo sukčiavimo problema pakankamai rimtai vertinama? Pasidalinkite nuomone komentaruose.
