Vyras socialiniame tinkle rado skelbimą apie parduodamus ratlankius, susitarė dėl kainos, pervedė 500 eurų. Ratlankių negavo. Pinigų – taip pat.
Klaipėdos kriminalistai baigė tirti bylą, kurioje 1987 m. gimęs vyras įtariamas sistemingu sukčiavimu: per fiktyvius skelbimus apie automobilius ir jų dalis jis galimai išviliojo iš septynių žmonių 8600 eurų. Byla perduota teismui.
Schema: įmonė be veiklos, skelbimai be prekių
Tyrėjų duomenimis, įtariamasis 2024 m. pradžioje įsteigė mažąją bendriją. Jokios realios veiklos ji nevykdė – Valstybinei mokesčių inspekcijai nebuvo pateikta nė viena deklaracija. Tačiau įmonės pavadinimas ir banko sąskaita buvo naudojami sukčiavimui.
Skelbimai atrodė įprastai. Vieni siūlė ratlankius, kiti – įvairių markių automobilius. Su potencialiais pirkėjais buvo pasirašomos rankpinigių sutartys, į įmonės sąskaitą pervedami avansiniai mokėjimai – nuo 1000 iki 2000 eurų už kiekvieną sandorį.
Nei automobilių, nei dalių pirkėjai niekada negavo.
Septyni nukentėjusieji, vienas jau žinomas teismams
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2024 m. birželį, kai į policiją kreipėsi pirmasis nukentėjusysis – tas pats vyras, norėjęs įsigyti ratlankių už 500 eurų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad panašiai nukentėjo dar šeši žmonės. Bendra žala – 8600 eurų.
Pareigūnų duomenimis, įtariamasis anksčiau jau buvo teistas už sukčiavimą.
Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūra. Byla kvalifikuota pagal LR BK 182 straipsnį (sukčiavimas).
Kaip atpažinti fiktyvų skelbimą
Panaši schema kartojasi: patraukli kaina, skubus pardavimas, prašymas pervesti avansą į įmonės ar privataus asmens sąskaitą. Keli požymiai, kurie turėtų kelti įtarimą:
- Pardavėjas atsisako susitikti gyvai arba parodyti prekę prieš mokėjimą
- Prašoma pervesti pinigus į sąskaitą, nesutampančią su skelbimo informacija
- Įmonė neturi viešai prieinamos veiklos istorijos, atsiliepimų ar kontaktų
- Kaina gerokai mažesnė nei rinkos vidurkis
Lietuvos policija rekomenduoja: prieš pervedant pinigus nepažįstamam pardavėjui, patikrinti įmonę Registrų centro duomenų bazėje ir ieškoti atsiliepimų apie pardavėją kituose šaltiniuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
