Naujesnis modelis paprastai reiškia patikimesnis – tokia daugumos pirkėjų logika renkantis tarp dviejų Audi A6 kartų. Su C6 ir C7 ši taisyklė veikia ne taip paprastai: senesnė karta turi vieną mazgą, kuris naujesnėje virto vienu dažniausiai minimų gedimų.
C6 (2004–2011): patikimumas, kurį patvirtina skaičiai
TÜV patikrų duomenimis, keturių–penkerių metų senumo Audi A6 C6 defektų rodiklis siekia vos 4,2 procento – vienas geriausių tarp vidutinės ir aukštesnės klasės automobilių. Tačiau šis bendras skaičius slepia didelius skirtumus tarp variklių.
Stipriausiu pasirinkimu laikomas 3.0 TDI V6 su „Quattro” pavara – santykinai patikimas, pakankamai galingas, o dalys ir servisai jam prieinami plačiai. Priešingas atvejis – 2.7 TDI. Nors pirkimo kaina žemesnė, šis variklis turi gerokai daugiau žinomų gedimų: problemų su turbina, purkštukais ir DPF filtru. Pigus pirkinys gali greitai virsti brangiu remontu, o skundų apie šį variklį forumuose netrūksta. Benzininiai 2.4 ir 3.2 varikliai leidžia išvengti dyzelinių bėdų, tačiau kuro sąnaudos, ypač mieste, gerokai didesnės.
C7 (2011–2018): naujesnės technologijos, naujos silpnosios vietos
C7 karta atnešė modernesnę salono elektroniką, tikslesnį valdymą ir platesnį variklių pasirinkimą, tačiau kartu – ir naujų rūpesčių. Ankstyvieji C7 su 2.0 TSI benzininiu varikliu paveldėjo paskirstymo grandinės įtempiklio problemą: jam nusidėvėjus grandinė gali „peršokti”, o tai reiškia rimtą variklio pažeidimą. Prisideda ir įprastos tiesioginio įpurškimo variklių bėdos – anglies nuosėdos ant įsiurbimo vožtuvų bei dažnai gendančios uždegimo ritelės.
3.0 TFSI kompresorinis V6 kenčia nuo aušinimo skysčio nuotėkių prie žarnų po įsiurbimo kolektoriumi ir kompresoriaus, taip pat nuo alyvos pratekėjimo per viršutinį laiko dangtį variklio gale – ypač senstant. Dyzelinis 3.0 TDI, priešingai, laikomas bendrai patikimu – dažniausios jo problemos susijusios ne su pačiu varikliu, o su išmetamųjų dujų valymo sistema.
Bet čia ir slypi svarbiausias skirtumas nuo pirmtako: C7 V6 dyzelinio varianto paskirstymo grandinės įtempiklis dažnai susidėvi dar nepasiekus 200 000 km ribos, o jo pakeitimas – brangi operacija. C6 karta šios konkrečios problemos praktiškai neturėjo. Ar tai reiškia, kad senesnis automobilis šiuo atveju saugesnis pasirinkimas? Priklauso nuo to, kurį variklį lygini.
Kurią kartą rinktis – priklauso nuo variklio, ne nuo metų
Tiesioginis kartų palyginimas parodo, kad sprendimas negali remtis vien pagaminimo metais. Jei ieškote 3.0 TDI su „Quattro”, abi kartos siūlo patikimą variantą – tik C6 atveju grandinės problema nekelia grėsmės, o C7 atveju verta pareikalauti serviso knygelės su grandinės keitimo įrašu arba bent patikrinti jos būklę diagnostikos įranga.
Jei žiūrite į benzininius variantus, C7 3.0 TFSI siūlo daugiau galios ir technologijų, tačiau aušinimo sistemos priežiūra tampa privaloma sąlyga – nesikeičiančios žarnos ir laiku nepakeistas antifrizas gali baigtis perkaitimu. C6 benzininiai varikliai paprastesni, bet ir sąnaudos aukštesnės.
Dažniausia pirkėjų klaida – rinktis modelį pagal išorę ar komplektaciją, o variklio tipą palikti antraeiliu klausimu. Su Audi A6 tai pavojinga: skirtumas tarp gero ir problemiško varianto tos pačios kartos viduje gali siekti kelis tūkstančius eurų remonto sąskaitose. Prieš pirkimą verta patikrinti konkretaus variklio kodo žinomas problemas, o ne pasitikėti bendra markės reputacija.
