Nuvažiavau apžiūrėti automobilio — skelbime rašė 85 000 km, buvęs vienas savininkas, įvežtas iš Vokietijos. Viskas atrodė tvarkinga. Mechanikas pažiūrėjo į pedalus, vairą, sėdynių apmušalus ir pasakė ramiai: „Čia bent 160 000.” Odometras — tik skaičius. Ir ne visada teisingas.
Perkant naudotą automobilį Lietuvoje, rida išlieka vienu pirmųjų kriterijų, pagal kuriuos vertinamas automobilis. Tačiau „carVertical” tyrimai rodo, kad importuotų automobilių rida Lietuvoje suklastojama 2,5 karto dažniau nei vietinių: importuotuose transporto priemonėse suklastota rida pasitaiko 18,8 proc. atvejų, o pirktuose šalies viduje — 7,3 proc. Ir tai keičia visą pirkėjo strategiją.
Kokia rida laikoma normalia — orientaciniai skaičiai
Prieš kalbant apie klastojimą, pravartu žinoti, kokie skaičiai apskritai atitinka automobilio amžių. Orientacinės ridos gairės Lietuvos rinkai:
- 1–3 metų amžiaus: 20 000–30 000 km. Jei rida gerokai mažesnė — gali reikšti tik trumpas miesto keliones arba antrinį automobilį šeimoje.
- 4–6 metų amžiaus: 40 000–80 000 km. Daugelio ekspertų laikomas optimaliu segmentu: kaina jau ženkliai mažesnė, didieji remontai dar neprasidėję.
- 7–10 metų amžiaus: 70 000–120 000 km. Automobiliai vis dar gali būti patikimi, tačiau labiausiai priklauso nuo priežiūros istorijos. Pakaba, paskirstymo diržas, termostatas — šiame etape svarbiau nei kilometrai.
- Daugiau nei 10 metų: 100 000–200 000 km ir daugiau. Čia rida jau beveik nebesako nieko — svarbu tik priežiūros dokumentai ir faktinė techninė būklė.
Kaip pastebi Vilniaus servisų mechanikai: „Geriau 150 000 km su pilna serviso istorija nei 60 000 km be jokių priežiūros dokumentų.” Ir tai — ne klientų guodimas, o kasdienis stebėjimas ant keltuvų.
Importuoti automobiliai: kodėl rida klastojama dažniau
Pagrindinė priežastis — sisteminė spraga: ES šalys tarpusavyje nesikeičia transporto priemonių ridos duomenimis. Kai automobilis kerta sieną, naujoje šalyje jo istorija pradedama nuo švaraus lapo. Būtent tada dažniausiai ir koreguojama rida — sunku atsekti, kokia ji buvo prieš eksportą.
„carVertical” eksperto Mato Buzelio žodžiais: informacija apie odometro rodmenis, apgadinimus ir savininkų kaitą „lieka nacionalinių institucijų duomenų bazėse. Šios informacijos pirkėjai pasiekti negali, todėl visoje Europoje vairuotojai rizikuoja įsigyti praeityje smarkiai apgadintus automobilius ar tokius, kurių rida reikšmingai pakoreguota.”
2024–2025 m. „carVertical” tyrimo duomenimis (analizuotos ataskaitos nuo 2024 m. rugsėjo iki 2025 m. rugpjūčio), Lietuvoje bendrai 7 proc. automobilių turėjo suklastotą ridą, o vidutinis sukimas siekė 102 000 km — tai antras blogiausias rodiklis tarp visų tyrime dalyvavusių šalių. Palyginimui: Latvijoje suklastotų automobilių dalis siekia 10,8 proc., Ukrainoje — 9,5 proc., Estijoje — 5,9 proc. Lietuva naudotų automobilių skaidrumo reitinge užima 23-ią vietą iš 25.
Kurie modeliai klastojami dažniausiai
Ne visi automobiliai vienodai patrauklūs nesąžiningiems pardavėjams. 2025 m. „carVertical” tyrimo duomenimis (ataskaitos nuo sausio iki gruodžio), Lietuvoje labiausiai nukentėjusių modelių trejetukas:
- Toyota Prius — 21,2 proc. tikrintų automobilių su suklastota rida, vidutinis sukimas 139,6 tūkst. km
- Volvo V70 — 17,2 proc., vidutinis sukimas 128,2 tūkst. km
- Mercedes-Benz E-Class — 13,8 proc., vidutinis sukimas 149,4 tūkst. km
Ar „Toyota Prius” yra blogas automobilis? Ne. Ji tiesiog tokia populiari ir paklausi, kad sukčiams apsimoka investuoti į odometro koregavimą. Kuo didesnė paklausa, tuo aukštesnis pelno potencialas, tuo patrauklesnis taikinys. Tai galioja ir kitiems modeliams šiame sąraše.
Vien rida neatsako į svarbiausią klausimą
Eksploatavimo tipas lemia ne mažiau nei kilometrai. Ilga kelionė automagistrale su stabilia 110 km/val. sparta variklį vargina kur kas mažiau nei kasdieniai trumpi maršrutai mieste su dažnu stabdymu ir paleidimu šaltu varikliu. Todėl automobilis su 120 000 km greitkelių rida dažnai yra geresnėje būklėje nei 80 000 km pravažiuotas daugiausiai mieste.
Be to, net jei rida maža — stovėjęs automobilis kelia savo problemas: sukietėjusios guminės detalės, korozija, akumuliatoriaus nusidėvėjimas. Automobilio amžius ir rida kartu nepasakoja visos istorijos.
Kiti veiksniai, kurie yra ne mažiau svarbūs nei kilometrai:
- Priežiūros istorija — tepalų keitimai, stabdžių detalės, paskirstymo diržas. Kai kurių mazgų keitimo intervalai priklauso ne nuo ridos, o nuo metų.
- Gamybos metai ir versija — net toje pačioje modelių serijoje pasitaiko „blogų” gamybos metų su žinomais konstrukciniais trūkumais.
- Techninės apžiūros istorija — Lietuvos TA centrai fiksuoja ridos rodmenis per kiekvieną apžiūrą. Staigūs šuoliai žemyn tarp apžiūrų — tiesioginis signalas.
Kaip praktiškai patikrinti ridą prieš pirkimą
Regitra nemokama patikra (regitra.lt) — pirmasis žingsnis. Matysite techninių apžiūrų istoriją Lietuvoje ir ridos rodmenis kiekvienoje apžiūroje. Tačiau ji nepadengia automobilio istorijos prieš atvykstant į Lietuvą — ir štai čia yra pagrindinė spraga.
„carVertical” arba „AutoDNA” ataskaita — 10–30 eurų, renka duomenis iš daugiau nei 1 000 šaltinių keliose šalyse: techninių apžiūrų įrašai, draudiminiai įvykiai, registracijos šalys, savininkų skaičius. Jei matosi staigus ridos šuolis žemyn tarp dviejų įrašų — tai yra atsakymas.
Vizualiniai požymiai, kurių neparodo jokia ataskaita: nusitrynęs vairas, pedalai, pavarų svirtis, sėdynių apmušalai. Jei visa tai rodo daug daugiau nei skelbime nurodytas skaičius — mechanikas apžiūros metu tai pastebės per 10 minučių.
Nepriklausoma apžiūra servise — investicija 30–80 eurų, kuri dešimtimis kartų atsipirks, jei automobilis turi paslėptų problemų. Kai kuriais atvejais oficialus atstovas gali peržiūrėti automobilio serviso istoriją sistemoje — net jei formaliai jos atskleisti negali, specialistas, apžiūrėjęs automobilį, mato daugiau nei tikimasi.
Nuspėti, ar rida tikra, tik žiūrint į skelbimą, neįmanoma. Tačiau 30–50 eurų, išleistų patikrinimui prieš pirkimą, yra pigiausias draudimas nuo tūkstančiais eurų kainuojančių staigmenų po jo.
