Perkant naudotą automobilį iš užsienio, viena šalis kelia daugiau nerimo nei kita – ir tai ne nuojauta, o skaičiais pagrįstas faktas. Automobilių istorijos patikros platforma „carVertical“ paskelbė 2025 m. duomenis, kurie parodo, kuriose Europos šalyse dažniausiai aptinkama suklastota rida. Vaizdas nemalonus – ir Lietuva jame toli gražu ne aukso vidurio pozicijoje.
Kur rizika didžiausia
Tarp visų 2025 m. patikrintų automobilių didžiausią suklastotos ridos dalį „carVertical“ užfiksavo Latvijoje – net 10,79 %. Toliau rikiuojasi Ukraina (9,46 %), Rumunija (7,54 %), Lietuva (6,96 %) ir Estija (5,92 %). Šios penkios šalys sudaro grupę, kurioje odometro klastojimas – ne pavienis atvejis, o rinkos dalis, į kurią kiekvienas pirkėjas turėtų atsižvelgti iš anksto.
Kontrastas su Vakarų Europa ryškus. Vokietijoje suklastotos ridos pėdsakų rasta vos 1,99 % patikrintų automobilių, Prancūzijoje – 2,46 %, o Šveicarijoje – tik 1,63 %. Skirtumas tarp Latvijos ir Šveicarijos siekia beveik septynis kartus.
Ne tik dažnis, bet ir mastas
Ar pakanka žinoti tik procentą, kiek automobilių apgaulingi? Ne visai – svarbu ir tai, kiek kilometrų realiai „dingsta“. Latvijoje vidutinis nusuktas ridos kiekis viršijo 102 tūkst. km. Net šalyse, kur pažeidimų dalis mažiausia, skaičiai vis tiek reikšmingi – Šveicarijoje nuo odometro vidutiniškai nuimama beveik 52 tūkst. km.
Ekspertai pataria ypač atidžiai tikrinti dyzelinius automobilius – jie dažniau naudojami tolimoms kelionėms ir komercinei eksploatacijai, todėl tampa patrauklesniu taikiniu. Vokietijoje vidutinis paslėptas dyzelinių automobilių ridos kiekis siekė apie 84 tūkst. km, o benzininių – apie 50 tūkst. km.
Kodėl tai aktualu būtent Lietuvos pirkėjui
Lietuvos rodiklis šiame tyrime – 6,96 % – iš esmės sutampa su ankstesniais „carVertical“ duomenimis, rodžiusiais panašią, apie 7 % siekiančią suklastotos ridos dalį šalies rinkoje. Tai ne atsitiktinumas, o nuosekli tendencija: Lietuva jau kelis tyrimo ciklus iš eilės patenka į blogiausiai vertinamų Europos rinkų penketuką.
Redakcijos vertinimu, geografija čia ne atsitiktinė – Latvija, Lietuva, Estija ir Ukraina sudaro regioną, kuriame automobiliai dažnai keliauja tranzitu iš Vakarų Europos, o kiekviena valstybinė siena tampa proga „pakoreguoti“ odometrą, kol nacionalinės sistemos automatiškai nesikeičia ridos duomenimis tarpusavyje.
Kiek tai kainuoja pirkėjui
„carVertical“ vertinimu, pirkėjai, įsigiję automobilį su suklastota rida, vidutiniškai permoka apie 26 % nuo realios transporto priemonės vertės. Prie to prisideda ir paslėpta rizika – automobilis su faktiškai didesne rida gali turėti anksčiau nusidėvėjusią pakabą, stabdžius ar variklio komponentus, kurių gedimas ateina daug anksčiau, nei rodo prietaisų skydelis.
Svarbu ir tai, kad tyrimas apima tik per „carVertical“ patikrintus automobilius, o ne visą kiekvienos šalies automobilių parką – tad realūs skaičiai visoje rinkoje gali skirtis. Vis dėlto tendencija tarp šalių lieka aiškiai matoma.
Ką patikrinti prieš perkant
Nepriklausomai nuo to, iš kurios šalies automobilis atkeliauja, prieš pirkimą verta atlikti kelis paprastus veiksmus: peržiūrėti techninės priežiūros istoriją ir techninių apžiūrų duomenis, patikrinti prieinamas elektronines duomenų bazes bei atkreipti dėmesį į vairo, pedalų, sėdynių ir kitų salono elementų nusidėvėjimą. Jei šie požymiai neatitinka deklaruojamos ridos – tai signalas sustoti ir patikrinti automobilį atidžiau, o ne pasikliauti vien odometro rodmenimis.
