Ar dyzelinis krosoveris su daugiau nei 250 tūkst. km rida už maždaug 5–6 tūkst. eurų yra proga ar svetimų bėdų pirkimas? Tokių pasiūlymų netrūksta, kai ieškote naudotos „Mazda CX-5“ iš 2012–2017 m. Skelbimų portale skelbiu.lt 2013–2015 m. dyzelinės versijos kainuoja maždaug nuo 4 tūkst. iki 8 tūkst. eurų, o 2013 m. benzininis 2.0 su automatu ir 210 tūkst. km rida siūlomas už 9 000 eurų.
Pirmoji šio modelio karta (gamyklinis kodas KE) turi patikimo japoniško krosoverio vardą, tačiau jis tinka ne visoms versijoms vienodai. Artėjant žiemai akys natūraliai krypsta į dyzelį ir 4×4. Būtent šiam deriniui reikia daugiausia atidumo.
Benzininiai 2.0 ir 2.5 – mažiau rūpesčių
Abu benzininiai Skyactiv-G varikliai yra atmosferiniai, be turbinos, su tiesioginiu įpurškimu. 2.0 litro variklis siūlytas 160 ir 165 AG versijomis, o 2.5 litro (192 AG) derintas su automatine dėže ir visais varomaisiais ratais. Vokiečių naudotų automobilių gide gebrauchtwagenberater.de šie varikliai vadinami labai ilgaamžiais ir skirtais šimtams tūkstančių kilometrų. Silpnoji vieta – tiesioginio įpurškimo pasekmė: suodžių nuosėdos įsiurbimo trakte ir apnašomis padengti purkštukai. Paprastai tai sprendžiama valymu.
2.2 SkyActiv-D: patikimas tik su ilgais atstumais
Dyzelis turėjo 150 ir 175 AG versijas, tačiau jų bėdos tos pačios. Pagrindinė – alyvos skiedimas. Važinėjant trumpus atstumus, kietųjų dalelių filtro (DPF) regeneracija nutrūksta išjungus variklį, nesudegęs dyzelinas patenka į alyvą, todėl jos lygis matuoklėje kyla. Praskiesta alyva blogiau tepa, o kraštutiniu atveju gali sugesti visas variklis.
Kai kuriose rinkose „Mazda“ problemą sprendė programinės įrangos atnaujinimu ir nauja alyvos matuokle su „X“ žyma: jei lygis ją pasiekia, alyvą reikia keisti. Jei matuoklės netraukiama, vėliau gali tekti ieškoti kito variklio.
Tame pačiame vokiečių gide rašoma, kad ankstyvuose, maždaug iki 2013 m. vidurio pagamintuose dyzeliniuose automobiliuose dyla skirstomieji velenai, o jų nuolaužos gali sugadinti ir turbiną. Minimi ir suodžiai ant purkštukų bei išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) vožtuve, nesandarios purkštukų tarpinės, o versijose su mechanine dėže – dviejų masių smagratis. Atšaukimo akcija taikyta dėl įsiurbimo sklendės: dėl programinės įrangos klaidos joje kaupėsi suodžiai, o variklis galėjo staiga užgesti.
Ar dyzelio reikia vengti visiems? Ne. Australijos leidinys „Auto Buyers Guide“ pataria jį rinktis tik tiems, kurie per metus greitkeliais nuvažiuoja daugiau kaip 30 tūkst. km, o „Auto Bild“ ilgalaikiame teste 2.2 dyzelinis su 4×4 gavo vieną aukščiausių vokiškos skalės pažymių („1-“).
Ką patikrinti apžiūrint dyzelinį
- alyvos lygį ir kvapą: lygis virš „max“ ar dyzelino kvapas rodo, kad alyva skiedžiama;
- serviso istoriją: ar alyva keista reguliariai ir ar pas atstovą pagal VIN atlikti atšaukimo darbai;
- šalto variklio užvedimą ir trauką: trūkčiojimas, dūmai ar DPF klaidos – priežastis derėtis arba ieškoti kito automobilio.
Mechanika ar automatas, priekiniai ar visi ratai
Abi dėžės šešių pavarų. Automatas yra klasikinis, su hidrotransformatoriumi, ne bepakopis variatorius ir ne dvisankabė dėžė, o šis skirtumas tampa svarbus lyginant su konkurentais. Vokiečių gidas apskritai rekomenduoja benzininį su automatu. Plačiau – patikimiausios automatinės dėžės.
Visų varomųjų ratų sistema, priklausomai nuo sukibimo, sukimo momentą tarp ašių skirsto nuo 100:0 iki 50:50. Žiemą ji praverčia nevalytuose kaimo keliuose ir kalneliuose, tačiau mieste su geromis žieminėmis padangomis užtenka ir priekinės pavaros. Perkant 4×4 verta įsitikinti, kad visos keturios padangos vienodos ir panašiai nudilusios.
Rūdys, pakaba ir vairas: ką rodo TÜV
Dėl kėbulo šaltiniai nesutaria. Vokiečių vertinimuose rūdys laikomos retenybe. Rusų portalas „Kolesa.ru“, rašydamas apie didmiesčius, kur keliai žiemą gausiai barstomi druska, įvardija keturias vietas: stogo kraštą virš priekinio stiklo, kur metalas necinkuotas, bagažinės durų apatinį kraštą, laikiklius virš galinės pakabos ir galinių svirčių tvirtinimus. Ten pat pažymima, kad dažų sluoksnis plonas, todėl akmenukai jį lengvai pramuša iki metalo. Atšaukimo akcijos taikytos ir dėl korozijos: lūždavo bagažinės durų dujinės atramos, gesdavo dieniniai žibintai.
„Auto Bild“ apibendrintoje TÜV statistikoje pirmoji karta dažnai kliūva dėl ašių tvirtinimų ir vairo šarnyrų, o spyruoklės ir amortizatoriai neretai pavargsta po 8–11 metų. Stabdžių diskai dyla greičiau nei vidutiniškai. Vairo mechanizmas ir pusašiai, priešingai, vertinami kaip patikimi.
Naudota „Mazda CX-5“ prieš „Qashqai“ ir „Tucson“
Antros kartos „Nissan Qashqai“ (2014–2021) 1.2 DIG-T variklis žinomas dėl stūmoklių žiedų defekto ir alyvos „rijimo“, o variatoriaus gedimai ypač būdingi 2014–2017 m. automobiliams. Trečios kartos „Hyundai Tucson“ (2015–2020) silpniausia vieta – 1.6 T-GDI su dvisankabe dėže, nors atmosferinis 1.6 GDI yra paprastas. Plačiau – naudoto „Hyundai Tucson“ silpnosios vietos.
„Mazda CX-5“ koziriai – atmosferinis benzininis variklis ir klasikinis automatas. Redakcijos vertinimu, 2.0 benzininis su automatu daugumai pirkėjų yra protingiausias pirmos kartos pasirinkimas, o dyzelis pasiteisina tik tam, kas kas savaitę važinėja greitkeliu. Pagal „Auto Bild“ skelbiamą TÜV lentelę, 12–13 metų amžiaus šis modelis apžiūrą be jokių trūkumų išlaiko maždaug 59 % atvejų, o tokio amžiaus dabar yra didelė dalis pirmos kartos automobilių.
