Automobilis parduotas, pinigai gauti, sandoris atrodo baigtas. Bet po kelių mėnesių suskamba telefonas – pirkėjas praneša apie variklio gedimą ir reikalauja kompensacijos. Pardavėjas nustemba: juk automobilis jau seniai ne jo. Bet teisė mano kitaip.
Naudoto automobilio pardavimas Lietuvoje nebūtinai reiškia, kad atsakomybė baigiasi tą pačią dieną, kai perduoti raktai. Jei vėliau paaiškėja iki pardavimo egzistavęs, bet neaptartas trūkumas, pirkėjas gali pareikšti reikalavimus – kartais net praėjus daugiau nei metams.
Kiek laiko galioja atsakomybė
Pagal Civilinio kodekso 6.333 ir 6.338 straipsnius, pardavėjas atsako už daikto trūkumus, kurie išaiškėja per dvejus metus nuo perdavimo, jeigu sutartis ar įstatymas nenumato kitokio termino. Pretenziją dėl trūkumų pirkėjas turi pareikšti per protingą terminą – bet bendra riba lieka ta pati, dveji metai nuo automobilio perdavimo.
Svarbu suprasti: dvejų metų terminas nėra dvejų metų garantija, kad pardavėjas apmokės bet kokį remontą. Lemia ne tai, kada gedimas atsirado kalendoriuje, o kada iš tikrųjų susiformavo jo priežastis. Natūralus seno automobilio nusidėvėjimas trūkumu nelaikomas – ir pardavėjas už jį neatsako.
Kada kaltas pardavėjas, o kada – ne
Pardavėjas atsako už trūkumą, kuris egzistavo automobilio perdavimo metu, net jei paaiškėjo tik vėliau. Bet ar tai reiškia, kad kiekvienas vėliau atsiradęs gedimas automatiškai tampa jo problema? Ne. Vertinama, ar priežastis susiformavo dar iki sandorio, ar atsirado jau pirkėjui naudojant automobilį.
Pirkėjui taip pat nėra nustatyta pareiga prieš sandorį būtinai tikrinti automobilį servise. Vien tai, kad išsami patikra nebuvo atlikta, savaime nepanaikina teisės vėliau reikšti pretenzijas. Bet ginčo atveju būtent gedimo priežasties nustatymas tampa lemiamu klausimu.
Nauja LAT pozicija: eiliškumo turi laikytis net pirkėjas
2026 m. vasario 26 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino svarbų niuansą byloje dėl parduoto „BMW X6“. Pirkėjas norėjo iš karto nutraukti sutartį ir susigrąžinti visą sumą, remdamasis esminiais variklio trūkumais. Teismas priminė: vartojimo pirkimo–pardavimo atveju galioja teisių gynimo būdų eiliškumas – pirmiausia turi būti duota galimybė pardavėjui trūkumą pašalinti ar automobilį pakeisti, ir tik po to pereinama prie kainos mažinimo ar sutarties nutraukimo. Išimtis taikoma tik tada, kai trūkumas pripažįstamas esminiu.
Čia slypi svarbus niuansas, kurio dažnai nepaiso net patys pirkėjai: ši dviejų pakopų sistema (CK 6.3641 str.) taikoma vartojimo pirkimui-pardavimui – kai pardavėjas yra verslas ar prekybininkas. Kai automobilį parduoda fizinis asmuo fiziniam asmeniui, kaip dažniausiai ir nutinka skelbimų portaluose, taikomas bendresnis CK 6.334 straipsnis, kuriame tokios griežtos eiliškumo taisyklės nėra. Skirtumas – ne formalumas, o esminis veiksnys, nuo kurio priklauso, kokį reikalavimą pirkėjas iš viso gali reikšti.
Skendęs automobilis – atskira rizikos kategorija
Ypač daug rizikos kyla perkant anksčiau vandens apsemtą automobilį. Jei veikiančio variklio cilindrus pasiekia vanduo, gali įvykti hidrosmūgis – tokiu atveju variklio pažeidimai būna itin dideli, o remontas brangus.
Net iš pirmo žvilgsnio kokybiškai sutvarkytas automobilis gali sukelti problemų vėliau. Vanduo pažeidžia elektronikos sistemas, jungtis ir kontaktus – ir ilgainiui prasideda korozija ar elektros gedimai. Jei stovintis automobilis buvo smarkiai apsemtas, specialistai nerekomenduoja iš karto bandyti jo užvesti starteriu – pirmiausia reikia įsitikinti, kad vandens nepateko į variklį ar oro įsiurbimo sistemą. Saugiausia tokį automobilį iškart nugabenti į servisą.
Ką įrašyti į sutartį, kad apsisaugotų abi pusės
Parduodant automobilį verta aiškiai nurodyti visus žinomus trūkumus – ypač jei transporto priemonė buvo skendusi, smarkiai užlieta ar daužta. Informaciją saugiausia užfiksuoti raštu pačioje pirkimo–pardavimo sutartyje.
- Nurodykite konkrečią automobilio būklę ir visus žinomus gedimus, o ne bendro pobūdžio frazes
- Įrašykite, kokie remonto darbai atlikti ir kokių rekomenduotų darbų neatlikote
- Išsaugokite sutartį, skelbimą, susirašinėjimą ir automobilio patikros dokumentus
Kilus ginčui raštu užfiksuota informacija gali padėti pardavėjui įrodyti, kad pirkėjas apie konkretų trūkumą žinojo iš anksto. Ir tai – ne formalumas, o realaus ginčo atveju vienintelis patikimas įrodymas.
