Kas dešimtas naudotas automobilis antrinėje rinkoje turi suktą odometrą. Tiksliau — 12 proc., pagal „Carly” kompanijos tyrimą, apėmusį šimtus tūkstančių automobilių visoje Europoje. Vidutinis skirtumas tarp realios ir deklaruotos ridos — beveik 70 000 kilometrų. Ir du modeliai šiose statistikose pasirodo dažniau nei visi kiti: Mercedes-Benz C klasė ir Mercedes-Benz E klasė.
Kodėl būtent Mercedes
Logika paprasta. Mercedes-Benz automobiliai — populiarūs, brangūs ir dažnai eksploatuojami intensyviai. Vokietijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose jie dažnai naudojami kaip korporaciniai automobiliai arba taksi: 200 000–300 000 km per 4–5 metus nėra neįprasta.
Tokiam automobiliui su realia didelė rida rinka siūlo vieną kainą. Tam pačiam automobiliui su „atkurtu” odometru — kitą, 3 700–5 600 dolerių brangesnę. Brangesniuose modeliuose skirtumas gali siekti iki 8 000 dolerių. Tai didelis skirtumas, ir jis pateisina riziką tiems, kurie tokia veikla užsiima.
Antroji priežastis — techninis galimumas. Mercedes-Benz elektroninė sistema leidžia pakeisti odometro rodmenis per diagnostikos įrangą. Tai nėra mechanikas su spygliuku prie prietaisų skydelio — tai kompiuterinė operacija, kurios pėdsakai gali būti nemažai paslėpti. Naudojant specialias priemones ir išjungiant papildomus diagnostikos žurnalus — pakeistas odometras neužsifiksuoja kaip gedimas ir vizualiai atrodo natūraliai.
Lietuva šiame kontekste
Analitikų duomenimis, automobilių su sukta rida importas ypač dažnas iš Vokietijos, Belgijos ir Nyderlandų. Tai trys pagrindiniai Lietuvos naudotų automobilių importo šaltiniai. Tai reiškia, kad 12 proc. Europos statistika tiesiogiai taikytina Lietuvos rinkai.
„carVertical” duomenimis, Lietuva naudotų automobilių rinkos skaidrumo reitinge užima 23-ią vietą iš 25 ES šalių, o 7 proc. Lietuvoje tikrintų automobilių turi suklastotą ridą. Realus skaičius gali būti didesnis — tai tik tie atvejai, kuriuos pavyko nustatyti per duomenų bazes.
Praktiškai tai reiškia: jei Autoplius.lt rinkoje yra 1 000 naudotų Mercedes C ir E klasės automobilių — statistiškai apie 70–120 jų gali turėti netikslią ridą. Ne visi — piktybiškai. Kai kurie — dėl netikslaus importo dokumentavimo ar skirtingų šalių apskaitos sistemų. Bet skirtumas tarp realios ir deklaruotos ridos lieka.
Kodėl sukta rida pavojinga ne tik kainodarai
Permokėjimas — akivaizdžiausia pasekmė. Bet ekspertai perspėja dėl kitos, mažiau akivaizdžios problemos: praleistos techninės priežiūros.
Automobilis, kuris realiai nuvažiavo 250 000 km, bet dokumentuose rodo 180 000 km, dažniausiai turi neatliktus aptarnavimo darbus. Savininkas, tikėdamas, kad automobilis nuvažiavo 180 000 km, nebūtinai keičia paskirstymo grandinę laiku, neabejoja pavarų dėžės alyva, neatkreipia dėmesio į pakabos komponentus. Visa priežiūros logika paremta klaidingais duomenimis.
Rezultatas — brangi remonto sąskaita po kelių mėnesių, kurios pirkėjas „nesitikėjo”. Automobilius su suktais odometrais technikai atpažįsta ne iš prietaisų skydelio, o iš komponentų susidėvėjimo lygio: stabdžių kaladėlių ir diskų storis, pakabos gumos būklė, vairo sistemos laisvumas — jie atitinka tikrąją ridą, o ne deklaruotą.
Kaip tikrinti prieš pirkimą
Vieno patikringo metodo nėra — reikia kelių kartu:
- VIN tikrinimas keliose duomenų bazėse: „carVertical”, „carfax.eu”, „autocheck.eu”. Jos kryžmina duomenis iš draudimo bendrovių, techninių apžiūrų ir servisų įrašų. Jei skirtingų šaltinių ridos nesutampa — tai signalas.
- OBD diagnostika su ECU palyginimu: moderniuose automobiliuose rida įrašoma ne tik prietaisų skydelyje, bet ir keliuose valdymo blokuose (variklio, ABS, oro pagalvių). Geras diagnostikos specialistas palygina visus šaltinius — jei jie skiriasi, rida buvo keista.
- Fizinis susidėvėjimo vertinimas: vairasragtė, pedalų guma, sėdynių dirželiai, durų rankenėlės — 100 000 km ir 250 000 km automobiliai atrodo skirtingai. Mechanikas, matęs daug automobilių, tai pastebi iš karto.
- Serviso istorija su konkrečiais km įrašais: ne tik servisų skaičius, bet ir tikslūs ridų įrašai kiekvienoje eilutėje. Jei tarp įrašų yra nelogiški šuoliai arba trūksta periodų — verta išsiaiškinti.
Naudoto automobilio pirkimas be bent vienos iš šių patikrų — tai loterija, kurioje bilietą moka pirkėjas, o laimėtojas žinomas iš anksto.
