Iki 2030 m. Europos automobilių pramonė gali netekti 350 000 darbo vietų. Tai – ne pesimistų prognozės, o pramonės asociacijų skaičiavimai, kuriuos Briuselis pagaliau ėmė vertinti rimtai.
Europos Komisija rengia naują teisės aktą – vadinamąjį „Industrial Accelerator Act”. Jo tikslas – apsaugoti strategines pramonės šakas, įskaitant automobilių gamybą, nuo pigaus importo ir augančios konkurencijos iš Kinijos.
„Made in EU” automobiliai: kas tai būtų
Viena svarstomų priemonių – „made in EU” koncepcija. Pagal ją, automobilis galėtų būti vadinamas „europiniu” tik jei mažiausiai 75 proc. jo komponentų būtų pagaminti ES šalyse.
Ši taisyklė būtų privaloma projektams, finansuojamiems iš viešųjų lėšų. Tikslas aiškus – sustabdyti europiečių tiekėjų išstūmimą iš tiekimo grandinių, kur juos sparčiai keičia pigesnės Azijos alternatyvos.
Skamba griežtai. Tačiau realybė tokia: jau dabar daugiau nei 80 proc. detalių, naudojamų ES gaminamuose automobiliuose, yra europietiškos kilmės. Tad 75 proc. riba – ne revoliucija, o greičiau linijos nubrėžimas.
Kodėl detalių gamintojai pritaria
Automobilių surinkimas – tik ledkalnio viršūnė. Apie 75 proc. galutinio automobilio vertės sukuria ne patys gamintojai, o išoriniai tiekėjai: stabdžių sistemų, pakabos, vairavimo mechanizmų, aušinimo sistemų komponentų.
„Koncentruotis vien į galutinį surinkimą nereiškia kurti realią pridėtinę vertę, darbo vietas ar technologinį potencialą”, – teigia Lenkijos automobilių dalių gamintojų ir platintojų asociacijos vadovas Tomaszas Bębenas.
Jo žodžiais, automobilių gamintojai daugiausia dėmesio skiria kėbului, važiuoklei ir kai kuriems variklio elementams. Visa kita – išorinių partnerių darbas.
104 000 darbo vietų jau dingo
Per pastaruosius dvejus metus ES automobilių dalių sektoriuje panaikinta beveik 104 000 darbo vietų. Priežastis paprasta – konkurentai iš už ES ribų siūlo 15–30 proc. mažesnes kainas.
Vien Lenkijoje automobilių dalių pramonėje dirba daugiau nei 145 000 žmonių, o sektoriaus apyvarta 2024 m. siekė 115 mlrd. zlotų (apie 27 mlrd. eurų). Pusė produkcijos keliauja eksportui – daugiausia į kitas ES šalis.
Panašūs procesai vyksta ir kitose Vidurio Europos valstybėse. Kai Vokietijos automobilių gamintojai mažina gamybą, grandininė reakcija apima visą regioną.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Lietuva nėra stambi automobilių dalių gamintoja, tačiau poveikis bus juntamas. Jei „made in EU” taisyklė įsigalios, naujų automobilių kainos gali šiek tiek koreguotis – nors ekspertai tikina, kad drastiško pabrangimo nebus.
Svarbiau kita: ES automobilių pramonės būklė tiesiogiai veikia naudotų automobilių srautus į Lietuvą. Jei Vakarų Europoje gamyba mažės, mažės ir pasiūla – o tai ilgainiui gali paveikti kainas antrinėje rinkoje.
Be to, dalis lietuviškų įmonių yra integruotos į europinius tiekimo grandines kaip subrangovai. Joms ES pramonės politikos pokyčiai – tiesioginė verslo aplinka.
Kas bus toliau
„Industrial Accelerator Act” dar nėra galutinis. Derybos tęsiasi, o lobistų – tiek pramonės, tiek laisvosios prekybos šalininkų – netrūksta.
Tačiau kryptis aiški: Europa nebesiruošia stebėti, kaip jos pramonė traukiasi. Klausimas – ar priemonės bus pakankamai greitos, kol 350 000 darbo vietų dar egzistuoja.
