Norvegija dar kartą pademonstravo, kaip greitai gali transformuotis nacionalinė automobilių rinka. 2026 m. sausio mėn. visoje šalyje buvo užregistruoti tik septyni nauji benzininiai automobiliai. Rinkoje, kuri ilgą laiką buvo laikoma pasauline elektrifikacijos laboratorija, vidaus degimo variklis tampa statistine retenybe, o ne pagrindiniu pasirinkimu.
Benzininiai automobiliai beveik išnyko iš Norvegijos naujų automobilių rinkos
Remiantis oficialiais 2026 m. sausio mėn. duomenimis, Norvegijoje buvo užregistruoti tik septyni benzininiai automobiliai, 98 dyzeliniai automobiliai ir 29 hibridinės transporto priemonės. Tuo tarpu tą patį mėnesį buvo parduoti 2 084 akumuliatoriniai elektromobiliai (BEV).
Ką atskleidžia skaičiai
- 2026 m. sausio mėn. elektromobiliai sudarė 94 % visų naujų automobilių pardavimų.
- 2025 m. sausio mėn. ši dalis siekė 95,8 %.
- 2025 m. gruodžio mėn. elektromobiliai sudarė 97 % rinkos.
- Bendras naujų automobilių registracijų skaičius 2026 m. sausio mėn.: 2 218 vienetų.
Nors bendri pardavimų kiekiai buvo gerokai mažesni nei įprastai, elektromobilių dominavimas išliko. Norvegijoje paprastai per mėnesį užregistruojama nuo 10 000 iki 15 000 naujų automobilių, o 2025 m. gruodžio mėn. buvo užregistruota daugiau nei 35 000. Sausio mėnesio sulėtėjimas labiau atspindi rinkos svyravimus, o ne elektrifikacijos tendencijos pasikeitimą.
Elektrifikacija tęsiasi net ir sumažinus dosnias paskatas
Daugelį metų Norvegija rėmė elektromobilių diegimą mokesčių lengvatomis, kelių rinkliavų lengvatomis, prieiga prie autobusų juostų ir nemokama automobilių stovėjimo aikštele daugelyje savivaldybių. Kritikai teigė, kad sumažinus šias paskatas, paklausa žlugs.
2026 m. sausio mėnesio duomenys rodo ką kita. Net ir palaipsniui pakoregavus paskatas, elektromobiliai ir toliau dominuoja naujų registracijų skaičiuje. Tai rodo, kad elektrifikacija peržengė subsidijomis grindžiamo pritaikymo ribas ir tapo pagrindine vartotojų tendencija.
Norvegija jau seniai siekia iki 2025 m. pasiekti 100 % nulinės emisijos naujų automobilių pardavimų. Nors tai nėra tiesiog 100 %, šalis iš esmės pasiekė šį tikslą, o vidaus degimo varikliais (ICE) varomos transporto priemonės sudaro tik nedidelę rinkos dalį.
Kodėl dyzelinių variklių rinkos dalis „padidėjo trigubai“, bet išlieka nereikšminga
Įdomu tai, kad dyzelinių variklių rinkos dalis padidėjo nuo 1,5 % 2025 m. sausio mėn. iki 4,4 % 2026 m. sausio mėn. Teoriškai tai atrodo kaip stiprus atsigavimas. Realybėje padidėjimas atspindi mažėjančią bendrą rinką.
Kai bendras pardavimų skaičius smarkiai sumažėja, net ir maži absoliutūs skaičiai gali sukelti didelius procentinius pokyčius. Pardavus tik 98 dyzelinius automobilius, šis segmentas išlieka nereikšmingas. Benzininiai automobiliai, kurių yra vos septyni vienetai, faktiškai dingsta iš Norvegijos naujų automobilių rinkos.
Ką tai reiškia Europai ir Lietuvai
Norvegijos patirtis suteikia vertingų įžvalgų kitoms Europos rinkoms. Nors Lietuvoje elektromobilių skverbtis vis dar gerokai mažesnė, infrastruktūros plėtra ir ES išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai palaipsniui keičia vartotojų pasirinkimus.
Norvegija įrodo, kad kai įkrovimo tinklai bus brandūs ir elektriniai modeliai apims daugumą transporto priemonių segmentų, paklausa gali išlikti net ir su mažesnėmis paskatomis. Tačiau lyginant rinkas reikia atsižvelgti į unikalius Norvegijos veiksnius – didelę perkamąją galią, stiprią valstybės paramą ir gerai išvystytą infrastruktūrą.
Lietuvoje vairuotojams perėjimas greičiausiai bus lėtesnis, ypač už didžiųjų miestų, tokių kaip Vilnius ar Kaunas, ribų, kur įkrovimo tankis skiriasi. Vis dėlto Europos rinkos kryptis vis labiau aiški.
Vidaus degimo variklis nyksta, bet ne per naktį dingsta
2026 m. sausio mėn. duomenys nereiškia, kad benzininiai ir dyzeliniai automobiliai išnyko iš Norvegijos kelių. Šalyje vis dar eksploatuojama beveik šeši milijonai transporto priemonių, daugelis jų varomi vidaus degimo varikliais. Pasikeitė naujų pardavimų struktūra.
Atnaujinant automobilių parką, elektromobilių dalis keliuose kasmet didės. Norvegija parodė, kad beveik visiškas naujų registracijų skaičiaus pokytis yra įmanomas. Likusi Europai kyla klausimas ne tai, ar elektrifikacija tęsis, o kaip greitai ji vystysis. Kokį matote šio perėjimo tempą Lietuvoje?
