Ilgai nevažinėtas automobilis iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip itin geras pirkinys: nedidelė rida, mažai eksploatacijos žymių ir tvarkingas salonas. Tačiau automobilio būklę lemia ne vien nuvažiuoti kilometrai. Mėnesius ar metus beveik nejudėjęs automobilis gali turėti problemų, kurios išryškėja tik sugrįžus į kelią.
Naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas atkreipia dėmesį, kad automobilis nėra daiktas, kurį galima tiesiog pastatyti ir po kelerių metų tikėtis rasti tokios pačios būklės.
Stovint variklio, transmisijos ar važiuoklės detalės nesidėvi taip, kaip važiuojant, tačiau vyksta kiti procesai: sensta guma, išsikrauna akumuliatorius, gali prasidėti stabdžių korozija, o degalai ir kai kurie techniniai skysčiai laikui bėgant keičia savo savybes.
Todėl mažai važinėtas automobilis nebūtinai yra geresnis už reguliariai eksploatuotą, tačiau tinkamai prižiūrėtą transporto priemonę.
Kas nukenčia automobiliui ilgai stovint?
Viena jautriausių vietų – 12 V akumuliatorius. Net išjungtame šiuolaikiniame automobilyje elektros energiją gali naudoti signalizacija, imobilizatorius, valdymo blokai ir kitos sistemos. Jei automobilis ilgą laiką nevažiuoja, akumuliatoriaus įkrovos lygis palaipsniui mažėja.
Ilgalaikis stovėjimas gali paveikti ir stabdžius. Ant stabdžių diskų atsiradęs plonas paviršinės korozijos sluoksnis dažnai pasišalina pradėjus važiuoti ir stabdyti, tačiau po ilgesnio stovėjimo korozija gali būti didesnė. Gali pradėti strigti ir stabdžių suportai ar stovėjimo stabdžio mechanizmas.
Padangos taip pat nėra apsaugotos vien todėl, kad automobilis nevažiuoja. Ilgą laiką vienoje padėtyje stovinčios padangos gali prarasti taisyklingą formą ir įgyti vadinamąsias plokščias vietas. Automobilių techninės pagalbos organizacija RAC taip pat nurodo, kad ilgai nenaudojant automobilio gali mažėti padangų slėgis ir atsirasti deformacijų.
„Padangoms nėra gerai mėnesių mėnesius stovėti vienoje pozicijoje – jos gali deformuotis. Be to, guma sensta nuo laiko ir aplinkos poveikio nepriklausomai nuo protektoriaus likučio. Nereikėtų pamiršti ir skysčių: pavyzdžiui, stabdžių skystis sugeria drėgmę, todėl jo keitimo laikas priklauso ne tik nuo nuvažiuotų kilometrų“, – aiškina P. Valiukėnas.
Užvesti variklį kelioms minutėms – ne išeitis
Viena dažniausių ilgai laikomų automobilių priežiūros praktikų – retkarčiais užvesti variklį ir kelias minutes palaikyti jį veikiantį. Tačiau vien toks „pramankštinimas“ neišsprendžia daugelio su stovėjimu susijusių problemų.
„Trumpas variklio darbas vietoje nepadeda stabdžiams, padangoms, transmisijai ar važiuoklei, o akumuliatorius gali net nespėti atgauti energijos, sunaudotos varikliui užvesti. Jei automobilį norima periodiškai pajudinti, geriau juo normaliai pravažiuoti, kad variklis ir kitos sistemos pasiektų darbinę temperatūrą, būtų panaudoti stabdžiai“, – pasakoja P. Valiukėnas.
RAC taip pat rekomenduoja ilgiau nenaudojamo automobilio akumuliatoriaus būklei palaikyti naudoti tinkamą palaikomąjį arba išmanųjį įkroviklį. Naujesniuose automobiliuose svarbu vadovautis konkretaus gamintojo instrukcijomis, nes akumuliatorių ir elektronikos sistemos skiriasi.
Jeigu automobilis nebus naudojamas kelis mėnesius ar ilgiau, verta pasirūpinti:
- tinkama akumuliatoriaus įkrova;
- gamintojo rekomenduojamu padangų slėgiu;
- techninių skysčių būkle;
- sausa ir gerai vėdinama laikymo vieta;
- periodine automobilio techninės būklės patikra.
Garažas ir stovėjimas lauke – ne tas pats
Vertinant ilgai nevažinėtą automobilį svarbu išsiaiškinti ne tik tai, kiek laiko jis stovėjo, bet ir kur buvo laikomas. Sausas ir vėdinamas garažas bei atvira aikštelė, kur automobilį nuolat veikia krituliai ir temperatūros pokyčiai, sudaro labai skirtingas sąlygas.
„Drėgmė skatina metalinių dalių ir stabdžių koroziją, o lauke papildomai veikia krituliai, temperatūrų svyravimai ir saulė. Apie netinkamas laikymo sąlygas gali signalizuoti stipriai surūdiję stabdžių diskai, korozija ant važiuoklės ar išmetimo sistemos dalių, suskilinėjusi guma, oksidacija elektros jungtyse ar drėgmės žymės salone“, – pastebi P. Valiukėnas.
Vis dėlto vienas iš šių požymių savaime dar neįrodo, kad automobilis buvo netinkamai laikomas. Reikia vertinti bendrą transporto priemonės būklę ir jos istoriją.
Problemos gali išryškėti tik pradėjus važiuoti
Automobilių skelbimuose daug dėmesio skiriama išvaizdai ir ridai, tačiau ilgai stovėjusiam automobiliui ypač svarbus visavertis bandomasis važiavimas. Kai kurių trūkumų stovėjimo aikštelėje paprasčiausiai nepastebėsite.
„Pradėjus važiuoti gali atsirasti vibracija dėl deformuotų padangų, stabdžių pulsavimas ar pašaliniai garsai, strigti stabdžių suportai. Sistemoms vėl pradėjus reguliariai veikti, gali išryškėti sukietėjusių tarpinių ar sandariklių nesandarumas. Jei automobilis ilgai stovėjo su senais degalais, gali pasireikšti sunkesnis užvedimas ar netolygus variklio darbas“, – vardija P. Valiukėnas.
Ilgai laikomi degalai taip pat nėra visiškai nekintantys – jų savybės laikui bėgant gali prastėti, todėl ypač ilgai stovėjusio automobilio degalų būklė yra dar vienas aspektas, kurį verta įvertinti.
Ką stebėti bandomojo važiavimo metu?
Pirmieji kilometrai gali suteikti gerokai daugiau informacijos nei vien automobilio apžiūra aikštelėje. Važiuojant verta išjungti muziką ir atidžiai stebėti automobilio elgesį.
- Ar automobilis nevibruoja didėjant greičiui?
- Ar stabdant nejaučiamas vairo arba pedalo pulsavimas?
- Ar automobilis stabdo tiesiai?
- Ar iš važiuoklės nesigirdi pašalinių garsų?
- Ar variklis stabiliai dirba tiek šaltas, tiek įšilęs?
- Ar po važiavimo neatsirado alyvos ar kitų skysčių nuotėkio požymių?
Serviso istorija gali būti svarbesnė už ridą
Jeigu dešimties metų automobilis turi labai mažą ridą, natūraliai kyla klausimas, kodėl juo buvo važinėjama taip mažai. Tai nebūtinai reiškia problemą – automobilis galėjo priklausyti vyresniam žmogui, būti antra šeimos transporto priemone arba naudojamas tik tam tikru metų laiku.
Tačiau pirkėjui svarbu gauti logišką ir dokumentais pagrįstą istoriją.
„Didesnį įtarimą turėtų kelti ne pats faktas, kad automobilis stovėjo, o situacija, kai pardavėjas negali paaiškinti, kodėl jis nebuvo naudojamas, kur buvo laikomas ir kas per tą laiką buvo prižiūrima“, – pabrėžia P. Valiukėnas.
Prieš perkant tokį automobilį verta patikrinti techninės priežiūros dokumentus, ankstesnius techninės apžiūros duomenis, automobilio istoriją ir atlikti nepriklausomą techninę patikrą servise.
Kada ilgas automobilio „poilsis“ nėra problema?
Ilgai nevažinėtas automobilis savaime nėra blogas pasirinkimas. Jeigu transporto priemonė buvo laikoma tinkamomis sąlygomis, reguliariai prižiūrėta, turi aiškią istoriją, o prieš pardavimą jos techninė būklė profesionaliai patikrinta, maža rida gali būti privalumas.
Tačiau nereikėtų vertinti ridos kaip automobilio kokybės sertifikato.
„Pati maža rida nėra kokybės sertifikatas. Dešimties metų automobilis gali turėti dešimties metų padangas, seną akumuliatorių, nekeistus skysčius ar dėl stovėjimo atsiradusių problemų. Daug daugiau pasako automobilio istorija, priežiūra, laikymo sąlygos ir faktinė techninė būklė. Gerai prižiūrėtas ir reguliariai eksploatuotas automobilis gali būti geresnis pirkinys nei metų metus pamirštas stovėjimo aikštelėje“, – apibendrina P. Valiukėnas.
Ar esate pirkę automobilį, kuris prieš tai ilgą laiką nebuvo naudojamas? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose.
