Vaikas vežimėlyje. Kiekvieną rytą — tas pats klausimas: kaip jį įkelti, kaip sulankstyti vežimėlį, kaip abu nesusižeisti. Nepritaikytas automobilis nėra nepatogumas. Tai rizika. Ir vis dėlto dalis tokių šeimų Lietuvoje kompensacijos gauti negali — ne todėl, kad jos nereikalingos, o todėl, kad sistema reikalauja, jog žmogus su negalia pats vairuotų.
Birželio 6 dieną Seime bus pristatytos Tikslinių kompensacijų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma keisti pritaikyto automobilio kompensavimo tvarką. Iniciatyvą teikia Seimo narės Daiva Ulbinaitė ir Paulė Kuzmickienė. Fone — statistika, kuri Lietuvą stato prastoje vietoje Europoje.
Kokia problema sprendžiama
Dabar kompensacija siejama su tuo, ar žmogus su negalia pats vairuoja. Jei ne — teisės į automobilio įsigijimo kompensaciją nėra, net jei tas žmogus kasdien turi būti vežamas pas gydytoją, į reabilitaciją ar mokyklą ir tam reikalingas specialiai pritaikytas transportas.
Šiuo metu lengvojo automobilio įsigijimo kompensacijos dydis siekia 64 BSI — nuo 2026 m. sausio 1 d. tai yra iki 4 480 eurų. Automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensacija — iki 128 BSI, t. y. iki 9 472 eurų. Kompensacija skiriama kartą per šešerius metus.
Pagal pateiktą informaciją, 2024 m. dėl kompensacijos kreipėsi 1 570 asmenų ir šeimų, auginančių vaiką su negalia, iš kurių 319 buvo atsisakyta skirti kompensaciją. 2025 m. kreipėsi 2 314, iš kurių atsisakyta 531. Tai — beveik kas ketai sisteminis nesėkmė, kurią Lietuva kaupiatvirtai šeimai.
Ką siūlo Seimo narės
Pataisomis siūloma, kad valstybės parama būtų siejama ne su formaliais kriterijais, o su realiu žmogaus su negalia judumo poreikiu. Konkrečiai — kad kompensacijos poreikis galėtų būti nustatomas asmeniui, kurio judėjimo funkcijų sutrikimas yra ilgalaikis ir dėl kurio jam būtinas pritaikytas transportas, nepriklausomai nuo to, ar asmuo pats vairuoja.
Taip pat siūloma tikslinti sąlygas šeimoms, auginančioms vaikus su negalia: vertinamas ne tik formalus pagalbos poreikio lygis, bet ir faktinis vaiko judėjimo funkcijos sutrikimas bei būtinybė naudotis specialiai pritaikytu transportu.
„Kompensacija turi būti skirta žmogaus mobilumui, o ne formaliam vairuotojo pažymėjimo turėjimui. Jeigu žmogus pats negali vairuoti, tai nereiškia, kad jam nereikia gyventi, mokytis, gydytis, dirbti ir judėti”, — teigia Seimo narė D. Ulbinaitė.
Platesnis kontekstas: negalia ir skurdas Lietuvoje
Automobilio kompensacija yra tik vienas iš daugelio judumo ir savarankiškumo klausimų. Seimo narės atkreipia dėmesį į platesnį kontekstą: žmonių su negalia skurdo rizikos rodikliai Lietuvoje 2025 m. pasiekė 43,5 proc. — aukščiausią lygį per pastaruosius 20 metų. Naujausiais Eurostato duomenimis, tai blogiausias rodiklis visoje ES per pastaruosius 10 metų.
Šalyje gyvena apie 268,7 tūkst. asmenų su negalia — 9,3 proc. visų Lietuvos gyventojų. Per metus šis skaičius išaugo 16,25 proc.
Ar judumo problema — didžiausia? Ne. Bet ji konkreti, matoma ir sprendžiama. Pritaikyto automobilio neprieinamumas tiesiogiai riboja galimybes mokytis, dirbti, gauti sveikatos paslaugas. Ir būtent čia sistema gali keistis greičiau nei abstraktūs skurdo rodikliai.
Kaip veikia kompensacija šiuo metu ir kas gali kreiptis
Kompensacijos poreikį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTA). Kreiptis dėl kompensacijos reikia į SODRA arba savivaldybės socialinės paramos skyrių — priklausomai nuo to, ar asmuo gauna netekto darbingumo pensiją.
Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija skiriama šeimoms, auginančioms vaiką su negalia iki 18 metų, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, jei bent vienas iš šeimos narių turi vairuotojo pažymėjimą. Būtent ši sąlyga — vairuotojo pažymėjimas — ir yra ta kliūtis, kurią siūlomos pataisos ketina pašalinti.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo atskira automobilio įsigijimo ir techninio pritaikymo kompensacija — prieš tai kartą per šešerius metus buvo galima gauti vieną kompensaciją iki 64 BSI, o dabar abi kompensacijos gali viršyti 10 000 eurų iš viso. Tai jau reikšmingas pokytis — bet jis neišsprendė vairuotojo pažymėjimo reikalavimo problemos.
Redakcijos vertinimas
43,5 proc. skurdo rizikos lygis tarp žmonių su negalia — ir blogiausias ES rodiklis per dešimtmetį. Tai ne statistikos smulkmena, tai sisteminė nesėkmė, kurią Lietuva kaupia metai iš metų. Automobilio kompensacijos pataisa, kurią siūlo Seimo narės, yra konkreti ir pagrįsta — bet sprendžia tik vieną siaurą problemą. Kol nebus platesnio politinio susitarimo dėl negalios skurdo mažinimo, atskiri pakeitimai liks tik pleistrai ant žaizdos, kuri reikalauja operacijos.
