Elektromobilių populiarumas pasaulyje auga žaibiškai, tačiau įkrovimo infrastruktūra ne visur suspėja paskui. Jungtinėse Valstijose 2025 metais užregistruota per 3,5 mln. elektromobilių, bet viešųjų įkrovimo stotelių skaičius padidėjo vos 22 %. Šis disbalansas tampa rimtu iššūkiu vartotojams ir signalizuoja galimą krizę – ar Lietuva pasiruošusi?
Rekordiniai EV pardavimai, bet stotelių trūksta
JAV elektromobilių registracijos 2025 metais pasiekė rekordą – virš 3,5 mln. Tuo pačiu metu viešųjų įkrovimo stotelių skaičius siekė 176 032, o tai reiškia apie 20 automobilių vienai stotelei.
Toks santykis kelia didelį spaudimą sistemai: susidaro eilės, ilgas laukimo laikas, o vairuotojai pradeda abejoti, ar įkrovimas taps kasdieniu galvos skausmu.
Kodėl infrastruktūra atsilieka?
Ekspertai įvardija tris pagrindines priežastis, kodėl įkrovimo stotelių tinklas JAV vystosi per lėtai:
- Biurokratiniai barjerai: Leidimų gavimo procesas įkrovimo stotelei gali trukti daugiau nei metus.
- Politikos svyravimai: Trumpo administracijos sprendimas nutraukti federalinį finansavimą (NEVI programa) sulėtino plėtrą.
- Techniniai trukdžiai: Trūksta tiek įrangos, tiek kvalifikuotų specialistų, galinčių įrengti ir prižiūrėti stoteles.
Ši taisyklė galioja Jungtinėse Valstijose. Lietuvos reglamentavimas gali skirtis.
Ką tai reiškia vartotojams ir rinkai?
Įkrovimo trūkumas daro tiesioginę įtaką vartotojų pasitikėjimui elektromobiliais. Nerimas dėl nuvažiuojamo atstumo ir baimė nerasti laisvos stotelės – vienos svarbiausių priežasčių, stabdančių EV plėtrą.
Jei infrastruktūra nesivystys lygiagrečiai su transporto parko augimu, rinkoje gali prasidėti stagnacija – net ir su subsidijomis ar naujomis technologijomis.
Ką Lietuva gali padaryti kitaip?
Lietuvai dar tik pradedant elektromobilių masinę integraciją, tai – puiki galimybė išvengti JAV klaidų:
- Prognozuoti augimą: Kiekvienas įkrovimo taškas turėtų būti planuojamas remiantis transporto rinkos duomenimis.
- Mažinti biurokratiją: Supaprastinti leidimų išdavimo tvarką, kad naujos stotelės atsirastų greičiau.
- Įtraukti verslą: Skatinti privačių investuotojų dalyvavimą kuriant įkrovimo tinklą.
- Ruošti specialistus: Techninės mokyklos turėtų rengti EV infrastruktūros montuotojus ir prižiūrėtojus.
Valstybės parama – esminė
Lietuvos institucijos turėtų užtikrinti ilgalaikę ir nuoseklią strategiją. Žaliojo kurso fondai ir ES parama gali būti nukreipti į tikslinį įkrovimo infrastruktūros plėtojimą.
Kaip sako miesto mobilumo ekspertas: „Jeigu lauksime stotelių krizės, kad pradėtume veikti – bus per vėlu.“
Ar Lietuva gali išvengti JAV klaidų?
Taip, jei veiksime dabar. Savivaldybės gali identifikuoti vietas, kur labiausiai reikia greitųjų įkroviklių – prie magistralių, gyvenamuosiuose rajonuose, didelėse stovėjimo aikštelėse.
Naudinga būtų sukurti viešai prieinamą įkrovimo taškų apkrovos žemėlapį, kad būtų aišku, kur infrastruktūra stringa.
Išvada: planuok dabar, kad nekainuotų brangiau vėliau
Elektromobiliai taps kasdienybe – bet tik tada, jei galėsime juos įkrauti sklandžiai. JAV pavyzdys rodo, kad atsilikimas nuo poreikio veda į chaosą ir stabdo pažangą.
Lietuva turi šansą iš anksto pasiruošti. Ar išnaudosime šią progą?
Ar teko susidurti su įkrovimo iššūkiais? Papasakok komentaruose!