Tai paradoksas, kurio daugelis vairuotojų nesupranta: dauguma šiandien keliuose važinėjančių automobilių gali pasiekti greitį, kuris gerokai viršija leistiną. Nesvarbu, ar vairuojate šeimos miniveną, ar miestui pritaikytą hečbeką, tikėtina, kad jūsų automobilis gali viršyti 180 km/h greitį, nors Europos greitkeliuose greitis retai viršija 130 km/h. Tai kodėl gamintojai gamina tokias greitas mašinas kasdienio važiavimo vairuotojams?
Svarbu ne tik greitis, bet ir variklio efektyvumas
Inžinierių teigimu, automobilio maksimalaus greičio ribojimas iki tiksliai nustatyto greičio ribos ilgainiui gali pakenkti varikliui. Jei vairuotojai yra linkę ilgą laiką važiuoti maksimaliu greičiu, tai sukelia nereikalingą apkrovą komponentams, didina nusidėvėjimą ir trumpina tarnavimo laiką.
Leisdami didesnį maksimalų greitį, gamintojai užtikrina, kad variklis gali efektyviai veikti vidutiniu greičiu, ypač važiuojant greitkeliu. Avarinėse situacijose, pavyzdžiui, lenkiant ar važiuojant į ligoninę, papildoma galia gali išgelbėti gyvybę.
Rinkodara, įvaizdis ir pasauliniai standartai
Našumo galimybės taip pat yra stiprus rinkodaros argumentas. Net jei dauguma vairuotojų nepasiekia savo automobilių ribų, žinojimas, kad automobilis gali pasiekti 220 ar 250 km/h, padidina jo vertę, ypač automobilių entuziastams. Pasaulinėse rinkose, kur greičio ribos gali skirtis (pvz., kai kuriose Vokietijos dalyse ar lenktynių trasose), tokios specifikacijos padidina automobilio konkurencingumą.
Tačiau taisyklės keičiasi: ISA ES
Nuo 2024 m. liepos mėn. pažangioji greičio pagalba (ISA) tampa privaloma visose naujai parduodamose transporto priemonėse Europos Sąjungoje. Ši technologija naudoja GPS ir greičio ženklų atpažinimo funkciją, kad nustatytų vietinius greičio apribojimus. Jei vairuotojas bando viršyti ribą, automobilis atstumia akceleratorių arba duoda įspėjimą, skatindamas laikytis taisyklių ir saugesnių įpročių.
ISA yra vienas didžiausių reguliavimo žingsnių nuo saugos diržų ar ABS sistemų įvedimo. ES tikisi, kad tai žymiai sumažins eismo nelaimingų atsitikimų skaičių, užtikrinant greičio laikymąsi realiuoju laiku.
Ar vairuotojai gali išjungti ISA?
Taip, bet ne visada lengvai. Nors daugeliu atvejų sistemą galima išjungti, tikimasi, kad automobilių gamintojai ateityje ją padarys vis labiau atsparią išjungimui. Kritikai teigia, kad ISA veiksmingumas yra ribotas, jei ji nėra visiškai privaloma, ypač jei vairuotojai gali ją išjungti. Kiti nerimauja dėl jos priklausomybės nuo GPS ir interneto ryšio.
Ar panašios taisyklės bus įvestos Lietuvoje ir kitose šalyse?
Kaip ES valstybė narė, Lietuva yra tiesiogiai susijusi su ISA įpareigojimu. Visi nauji šalyje registruojami automobiliai privalo turėti įdiegtą šią sistemą. Laikui bėgant draudimo bendrovės gali pradėti teikti pirmenybę automobiliams su tokia saugos technologija, todėl senesnių automobilių draudimas taps brangesnis.
Nors idėja riboti automobilio greitį gali atrodyti frustruojanti, tiesa yra ta, kad tai logiškas žingsnis siekiant saugesnių kelių, ypač regione, kur oro sąlygos, kelio būklė ir vairuotojų elgesys jau kelia pakankamai pavojų.
Ką manote apie įmontuotus greičio ribotuvus šiuolaikiniuose automobiliuose? Ar sutiktumėte, kad jūsų kitas automobilis būtų su ISA? Parašykite mums komentaruose!
