Europos Sąjunga atšaukė visišką vidaus degimo varikliais varomų automobilių draudimą, planuotą 2035 m., tačiau vairuotojams palengvėjimas gali būti trumpalaikis. Nors benzininiai ir dyzeliniai automobiliai visiškai neišnyks, jų pardavimo sąlygos yra tokios griežtos, kad netrukus jie gali tapti prabangos preke. Atotrūkis tarp politinių deklaracijų ir rinkos realybės yra daug didesnis, nei iš pradžių atrodo.
Kodėl 2035 m. draudimas nebėra absoliutus
Europos Komisija dabar planuoja 90 % sumažinti naujų automobilių CO₂ išmetimą, palyginti su 2021 m. lygiu, o ne visiškai sumažinti 100 %. Šis, atrodytų, nedidelis pokytis turi didelių pasekmių automobilių rinkai.
Iš kur gaunami likę 10 %
Pagal ES planus, trūkstamą išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimą galima kompensuoti alternatyviomis priemonėmis.
- Iki 3 % kompensuojama klimatui neutraliais e-degalais
- Iki 7 % kompensuojama vadinamuoju „žaliuoju plienu“, naudojamu transporto priemonių gamyboje
- Mažesnis bendras spaudimas gamintojams pardavinėti tik nulinės emisijos automobilius
- Ribota erdvė neelektrinėms transporto priemonėms po 2035 m.
Praktiškai tai reiškia, kad automobiliai su vidaus degimo varikliais nėra visiškai uždrausti, o yra labai apriboti.
Svarbiausias skaičius: 0,5 litro 100 km
Naujojo reglamento esmė – vidutinė CO₂ emisijos riba naujiems automobiliams, parduotiems 2035 m.
Kas išmetamųjų teršalų kiekio tikslas iš tikrųjų reiškia
Automobilių analitikai aiškina, kad atskaitos taškas išlieka 2021 m. tikslas – 95 g CO₂/km (NEDC), tai atitinka maždaug 116 g CO₂/km pagal WLTP.
- 90 % sumažinimas atitinka maždaug 11,6 g CO₂/km
- Tai atitinka maždaug 0,47–0,5 l/100 km benzino
- Dauguma dabartinių automobilių su vidaus degimo varikliais išmeta 5–7 l/100 km
- Atotrūkis technologiškai yra didžiulis
Čia daugelis vairuotojų supranta, kokie nerealūs tampa tradiciniai varikliai pagal naujas taisykles.
Kodėl elektromobiliai dominuoja lygtyje
ES reglamentuose akumuliatorinės elektrinės transporto priemonės traktuojamos kaip nulinės emisijos transporto priemonės. Kiekvienas parduotas automobilis žymiai sumažina gamintojo vidutinį išmetamųjų teršalų kiekį.
Paprastas palyginimas
Pramonės duomenys rodo, kaip sunku subalansuoti vidaus degimo ir elektrinius automobilius.
- Vienas populiarus benzininis automobilis išmeta ~116 g CO₂/km
- Reikia maždaug 10 elektromobilių, kad būtų kompensuotas išmetamųjų teršalų kiekis
- Nepavykus gauti normos, skiriamos 95 eurų baudos už kiekvieną gramą viršijusį kiekį vienai transporto priemonei
- Baudos greitai pasiekia milijonus eurų
Ši matematinė realybė paaiškina, kodėl gamintojai agresyviai reklamuos elektrinius modelius.
Įkraunami hibridai kaip laikinas kompromisas
Daugelis ekspertų įkraunamus hibridus laiko realiausia tarpine technologija ateinančiame dešimtmetyje.
Kodėl jie atitinka naują sistemą
Tyrimai rodo, kad įkraunami hibridai paprastai išmeta nuo 30 iki 50 g CO₂/km.
- Lengviau subalansuoti pagal parko išmetamųjų teršalų kiekio ribas
- Mažesnės degalų sąnaudos važiuojant mieste
- Patrauklus atitikimui reglamentams
- Vis dar brangus, palyginti su klasikiniais benzininiais automobiliais
Tačiau jų ilgalaikis vaidmuo po 2035 m. lieka neaiškus.
Ar automobiliai su vidaus degimo varikliais taps prabangos preke
Aplinkosaugos organizacijos perspėja, kad klasikiniai automobiliai su vidaus degimo varikliais gali išlikti tik nedideliais kiekiais.
Scenarijus „tik turtingi vairuotojai“
„Transport & Environment“ analizė rodo, kad didelės taršos automobiliai vis dar gali egzistuoti, bet tik nežymiai.
- Iki 5 % rinkos dalis esant 200 g CO₂/km
- Atitinka maždaug 8,6 l/100 km
- Tikėtina, kad kaina gerokai viršys vidutinį rinkos lygį
- Orientuota į turtingus pirkėjus
Tai iš esmės pakeistų vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių socialinį vaidmenį.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Tikėtina, kad Lietuvos vairuotojai nepajus tiesioginio poveikio, tačiau ilgalaikė tendencija aiški. Elektromobiliai dominuos naujose registracijose, o vidaus degimo varikliai taps retesni ir brangesni.
Žvilgsnis į ateitį
Lietuvoje, kaip ir visoje ES, pasirinkimas po 2035 m. bus ne apie pageidavimus, o apie įperkamumą ir prieinamumą. Rinka vis dar gali siūlyti vidaus degimo variklius, tačiau tik tokiomis sąlygomis, kurių dauguma vairuotojų realiai negali įvykdyti.
Kokia jūsų nuomonė? Ar manote, kad automobiliai su vidaus degimo varikliais turėtų išlikti bet kokia kaina, ar šis perėjimas neišvengiamas? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
