Europos Sąjunga rengia naują taisyklę, kuri turėtų apsaugoti bloko automobilių pramonę nuo sparčiai augančios Kinijos gamintojų konkurencijos. Tačiau ekspertai perspėja: kova su pigiais Kinijos elektromobiliais gali atsisukti prieš pačius europiečius ir pakelti naujų automobilių kainas – tarp jų ir Lietuvoje.
Apie tai rašo Express, remdamasis Jungtinės Karalystės automobilių pramonės atstovų komentarais.
Kas yra „Made in Europe” taisyklė
ES svarsto įvesti reikalavimą, pagal kurį bent 70 proc. naujo automobilio vertės ir komponentų turėtų būti pagaminta Europos Sąjungoje. Šio slenksčio nepasiekę gamintojai netektų teisės į viešąsias subsidijas, dotacijas ir mokesčių lengvatas – priemones, kurios šiuo metu itin svarbios elektromobilių rinkai skatinti.
Oficialus tikslas – apriboti Kinijos gamintojų, tokių kaip BYD ar MG, plėtrą Europos rinkoje, kurioje jie per pastaruosius metus itin sparčiai augino savo pardavimus dėl žemesnės kainos.
Kodėl tai gali paliesti ir Lietuvą
Nors konkretus straipsnio kontekstas – Jungtinė Karalystė, kuri po Brexit nebepriklauso ES ir todėl gali atsidurti nepalankioje padėtyje, pati taisyklė rengiama visai bendrajai ES rinkai, kuriai priklauso ir Lietuva. Jei reikalavimas įsigalios, jis palies visus automobilius, parduodamus Europos Sąjungos teritorijoje – taigi ir Lietuvos pirkėjus.
Automobilių pramonės atstovai jau įspėja, kad tokia taisyklė gali sumažinti pasirinkimą ir pakelti kainas ne tik importuojamiems, bet ir Europoje surenkamiems automobiliams, jei jų tiekimo grandinėse naudojama daug komponentų iš Azijos.
Ką sako pramonės atstovai
Jungtinės Karalystės Nacionalinės prekybininkų asociacijos (NFDA) vadovė Sue Robinson teigė, kad naujos taisyklės rizikuoja sukurti „nereikalingas kliūtis”, kurios paveiktų kainas ir pasirinkimą vartotojams.
Panašų perspėjimą pateikė ir Society of Motor Manufacturers and Traders (SMMT) organizacija, nurodžiusi, kad taisyklė gali atkirsti gamintojus nuo paskatų, susijusių su įmonių automobilių parkų žalinimu – o tai reikštų aukštesnes kainas galutiniam pirkėjui.
„Neleidimas pasinaudoti šiomis paskatomis pastatytų sektorių į itin nepalankią padėtį, sumažintų gamybos apimtis, o tai savo ruožtu smarkiai apribotų paklausą ES tiekimo grandinėms ir reikštų mažesnį pasirinkimą bei aukštesnes kainas vartotojams”, – teigiama SMMT pareiškime.
Kas laukia toliau
Kol taisyklė nėra galutinai patvirtinta, konkretūs jos parametrai – tiek 70 proc. slenkstis, tiek galimos išimtys – gali dar keistis derybų metu. Vis dėlto kryptis aiški: ES siekia sumažinti priklausomybę nuo Azijos tiekimo grandinių automobilių pramonėje, o tai neišvengiamai atsilieps kainoms trumpuoju laikotarpiu, kol Europos gamintojai spės pritaikyti savo gamybą prie naujų reikalavimų.
Ar rinkos apsauga nuo pigesnės konkurencijos verta to, kad galiausiai už tai sumokės patys pirkėjai? Šis klausimas artimiausiu metu turėtų tapti vienu aktualiausių Europos automobilių pramonės diskusijose – neišskiriant ir Lietuvos rinkos, kuri, kaip ir kitos ES valstybės, priklauso nuo importuojamų komponentų bei baterijų technologijų.
