Staigus naftos kainų šuolis sukėlė domino efektą pasaulinėse finansų rinkose. Brangstantys degalai – tik dalis problemos. Praktiškai tai reiškia, kad dalis vairuotojų gali patirti krizės padarinius dvigubai: sumokės daugiau degalinėje ir kartu praras dalį santaupų.
Naftos kaina šoktelėjo 28 proc. per savaitę
Naftos kainos staigiai išaugo po JAV, Izraelio ir Irano konflikto paaštrėjimo. Savaitę trunkantis karas privertė dalį regiono gamintojų apriboti žaliavos tiekimą, o rinkos pradėjo bijoti transporto problemų per Hormūzo sąsiaurį. Tai viena svarbiausių energetikos trasų pasaulyje – per siaurą persmauką tarp Persijos įlankos ir Arabijos jūros transportuojama didžiulė dalis pasaulinių naftos tiekimų.
Rinkos reakcija buvo akimirksninė. Barelio kaina pašoko maždaug 28 procentais ir trumpam priartėjo prie 120 dolerių. Paskutinės Brent naftos kotacijos laikėsi apie 107 dolerius už barelį. Tai aukščiausi lygiai nuo 2022 metų.
Obligacijų rinkoje – išpardavimas
Brangstanti nafta sukėlė ir didžiulį sąmyšį obligacijų rinkoje. Pasak Reuters duomenų, investuotojai pradėjo masiškai parduoti skolos vertybinius popierius daugelyje pasaulio regionų. Kainų kritimas palietė Europą, Japoniją ir Australiją.
Svarbu suprasti: kai obligacijų kainos krenta, jų pelningumai auga. Tai signalas, kad investuotojai pradeda bijoti naujo infliacijos šuolio ir mano, jog centriniai bankai gali ilgiau išlaikyti aukštas palūkanų normas. Dar neseniai rinkos tikėjosi greičiau palūkanų mažinimo Europoje ar Didžiojoje Britanijoje. Dabar scenarijus apsivertė, nes brangesnė energija greičiausiai vėl paspartins infliaciją.
Dvigubas smūgis vairuotojams
Būtent čia atsiranda scenarijus, kuris daugeliui žmonių gali būti ypač skausmingas. Brangstanti nafta beveik visada reiškia aukštesnes degalų kainas stotelėse. Jei barelio kaina išsilaikys virš 100 dolerių ilgesnį laiką, vairuotojai turėtų ruoštis didesniems mokesčiams degalinėse.
Tuo pačiu metu dalis jų gali prarasti pinigų finansų rinkoje. Lietuvoje obligacijos yra viena populiariausių taupymo formų. Tačiau kai pasaulinės rinkos pradeda jas parduoti, jų kainos krenta. Praktiškai tai reiškia, kad investuotojai, turintys obligacijų, gali pastebėti sumažėjusią savo santaupų vertę. Kas investavo į tokius instrumentus per fondus ar kitus finansinius produktus, jau galėjo pajusti pastarųjų sukrėtimų padarinius.
Hormūzo sąsiauris – kritinis taškas
Analitikai nurodo, kad svarbiausias viso dėlionės elementas lieka situacija Hormūzo sąsiauryje. Kol egzistuoja rizika sutrikdyti naftos transportą šiame regione, žaliavos kainos gali išlikti aukštos. Pasak vyriausybinių šaltinių, kuriuos cituoja Reuters, G7 šalių finansų ministrai pirmadienį turėtų aptarti galimybę išleisti dalį strateginių naftos atsargų. Toks žingsnis galėtų padidinti žaliavos pasiūlą ir šiek tiek nuraminti rinką.
Kaip tai jau veikia Lietuvoje
Lietuvos degalinėse kainos jau pradėjo reaguoti į pasaulines tendencijas. Keli degalų tiekėjai per pastarąsias dienas pakoregavo kainas atsižvelgdami į situaciją naftos rinkoje. Sausio pradžioje 95 markės benzinas vidutiniškai kainavo apie 1,52 euro už litrą, dabar kai kuriose stotelėse artėja prie 1,65 euro.
Degalų kainų stebėsenos tarnybos duomenimis, jei naftos kaina išsilaikys dabartiniame lygyje arba dar pakils, per ateinančias dvi savaites galime tikėtis dar 5–7 centų padidėjimo. Tai reikštų, kad benzino litras gali kainuoti virš 1,70 euro – lygis, kurio Lietuvoje nematėme nuo 2022 metų pabaigos.
Kas turi obligacijų – turėtų stebėti situaciją
Lietuvos investuotojai, turintys obligacijų fondų ar tiesioginių obligacijų portfeliuose, turėtų atidžiau sekti situaciją. Finansų ekspertai pataria nevaikytis greito pelno ir neskubėti parduoti visų obligacijų, bet būti pasiruošusiems, kad jų vertė gali dar kiek sumažėti, jei naftos kainos išliks aukštos.
Kita vertus, ilgalaikiai investuotojai neturėtų panikuoti. Obligacijos išlieka viena stabiliausių investavimo formų, o trumpalaikiai svyravimai yra normali rinkos reakcija į geopolitinius įvykius. Kas planuoja laikyti obligacijas iki jų išpirkimo termino, dažniausiai sugrąžinamas visas įdėtas kapitalas ir palūkanos.
G7 svarsto strateginių atsargų panaudojimą
Kol kas rinkos lieka labai nervingos. O tai reiškia, kad vairuotojai gali atsidurti ypač nekomfortabiliausioje situacijoje. Brangesni degalai prie kolonėlės ir kartu silpnesni investicijų rezultatai – tai derinys, kuris gali stipriai smogti šeimų biudžetams.
Jeigu G7 valstybės nuspręstų išleisti strategines naftos atsargas, tai galėtų bent laikinai stabilizuoti situaciją. Tačiau ekspertai perspėja, kad kol konfliktas Artimuosiuose Rytuose tęsiasi, kainų spaudimas niekur neišnyks.
