Mėlynas kelio ženklas su skaičiumi ir raide „t”. Pirmoji reakcija kiekvienam Lietuvos vairuotojui — draudimas sunkvežimiams. Apsisukti, ieškoti kito kelio. Tik Norvegijoje šis ženklas reiškia priešingą dalyką: sunkvežimiams — leidžiama. Kitiems — ne. Ir tai nėra keistuolis regioninis reglamentavimas. Tai gerai apgalvota eismo logika, kuri E18 greitkelyje ties Oslu sumažino spūstis ir padidino krovinių vežimo nuspėjamumą.
Kas yra tungtrafikkfelt ir kaip veikia ženklas 506
Norvegijos Viešųjų kelių administracija (Statens vegvesen) naudoja kelio ženklą Nr. 506 — mėlyną lentelę su skaičiumi ir raide „t” — sunkiojo transporto juostoms žymėti. Skaičius reiškia minimalią leidžiamą transporto priemonės masę: pavyzdžiui, „7,5t” reiškia, kad juosta skirta transporto priemonėms, kurių maksimali leistina masė viršija 7,5 tonos.
Šiomis juostomis gali važiuoti transporto priemonės, kurių maksimali leistina masė yra didesnė nei nurodyta. Prieiga gali būti išplėsta papildomu ženklu — pavyzdžiui, „Tillatt for taxi” (taksistams leidžiama).
Norvegijoje tokios juostos vadinamos tungtrafikkfelt — pažodžiui „sunkiojo eismo juosta”. Jos neskirtos apsaugoti kitus vairuotojus nuo sunkvežimių — jos skirtos sunkvežimiams apsaugoti nuo kitų vairuotojų. Logika apverčiama.
E18 ir E6: kur tai veikia ir kodėl buvo įvesta
Tungtrafikkfelt sistema aktyviai naudojama dviejuose pagrindinuose Oslo prieigų keliuose. E6 ruožuose Hvam–Tangerud šiaurėje ir Taraldrud–Klemetsrud pietuose viešojo transporto juostos pertvarkyti į juostas, skirtas autobusams ir sunkvežimiams. E18 vakarinėje dalyje nuo Askerio — analogiškas sprendimas.
Priežastis: Oslo Ring 1 uždarymas rekonstrukcijai reiškė, kad eismas aplink miestą padidėjo reikšmingai. Krovinių vežimas, kuris anksčiau galėjo naudoti centrinį maršrutą, dabar buvo nukreiptas į magistralinius kelius. Spūsčių piko valandomis sunkvežimiai stovėjo eilėje kartu su lengvaisiais automobiliais — tai reiškė vėlavimus, brangesnę logistiką ir nenuspėjamus tiekimo grafikus.
Sprendimas: atskirti srautus. Sunkvežimiams — sava juosta, sava dinamika, savas greitis. Kitiems — likusios juostos.
Elektromobiliai: prarado privilegiją, kurią turėjo dešimtmetį
Yra ir netikėta šios sistemos pusė, kuri Norvegijoje sukėlė diskusijų. Elektromobiliai Norvegijoje dešimtmečius naudojosi išskirtiniu statusu — galėjo važiuoti viešojo transporto juostomis net su vienu keleiviu. Tai buvo vienas pagrindinių stimulų pirkti elektromobilius šalyje, kuri dabar turi vieną aukščiausių EV procentų pasaulyje.
Tačiau nuo to momento, kai viešojo transporto juostos buvo pertvarkytos į tungtrafikkfelt arba carpooling juostas, elektromobiliai prarado šią teisę. Dabar EV vairuotojas gali naudotis privilegijuota juosta tik su mažiausiai dviem keleiviais — tai skatina bendrus važiavimus, o ne individualų EV naudojimą.
Ar tai teisingas sprendimas? Norvegija mano, kad taip: eismas svarbesnis nei atskiro vairuotojo automobilio tipas.
Ką tai reiškia važiuojant Norvegijoje
Jei planuojate kelionę automobiliu per Norvegiją ir E18 bei E6 ruožus ties Oslu — keletas praktinių dalykų.
Pirma: mėlynas ženklas su „t” ir skaičiumi nereiškia draudimo jūsų automobiliui. Jis reiškia, kad ta juosta skirta sunkiajam transportui — jūsų lengvasis automobilis turi važiuoti gretima juosta. Antra: jei važiuojate elektromobiliu su vienu keleiviu — negalite naudotis privilegijuotomis juostomis, net jei anksčiau to tikėjotės. Trečia: spūsčių metu tungtrafikkfelt juosta gali judėti greičiau nei gretimos — tai normalu ir taip sumanyta.
Ar Lietuva ir Europa seks paskui
Lietuvoje analogiško sprendimo nėra. Vilniaus A1 ir A2 prieigose spūstys piko valandomis — žinoma problema, kuriai kol kas nėra struktūrinio sprendimo. Viešojo transporto juostos Lietuvoje skirtos viešajam transportui ir, tam tikrais atvejais, taksi — ne krovinių vežėjams.
ES mastu sunkiojo transporto juostų diskusija atsiranda periodiškai — ypač kai kalbama apie logistikos efektyvumą ir „paskutinės mylios” pristatymą miestuose. Tačiau politinis pasipriešinimas paprastai kyla iš lengvųjų automobilių vairuotojų, kurie mano, kad juostų atėmimas pailgins jų kelionės laiką.
Redakcijos vertinimu, Norvegijos modelis rodo, kad kartais spūsčių sprendimas nėra daugiau juostų — o protingesnis jų paskirstymas. Lietuva turi A1 prieigą prie Vilniaus, kur kroviniai ir lengvieji automobiliai spūstyje stovi vienodai. Klausimas ne ar tokį sprendimą reikia svarstyti — o kada.
