Ilgą laiką buvo manoma, kad 90 km/h — tai tas magiškas greitis, kuriame kuro sąnaudos mažiausios. Šis mitas atkakliai išsilaikė dešimtmečius. Tačiau 2021 m. Prancūzijos kelių ir transporto tyrimų centro (Cerema) atliktas tyrimas parodė, kad optimumas yra ženkliai žemesnis. Ir ne todėl, kad lėčiau visada ekonomiškiau — čia veikia visai kita logika.
Kodėl lėtas važiavimas irgi brangiai kainuoja
Intuityviai atrodo, kad mažesnis greitis = mažesnės sąnaudos. Bet variklio fizika veikia kitaip. Kuro sąnaudos priklauso ne tik nuo greičio, bet ir nuo to, kiek laiko variklis dirba ir kokiame darbo taške.
Žemoje pavaroje variklis sukasi aukštais apsisukimais ir degina daugiau kuro — pirmoje pavaroje sąnaudos gali siekti apie 15 l/100 km. Aukštesnėje pavaroje tas pats variklis dirba efektyvesniame diapazone ir dega maždaug perpus mažiau. Be to, lėtas važiavimas reiškia ilgesnį kelio įveikimo laiką — variklis dirba ilgiau, ir bendros sąnaudos auga.
Taigi nuo 10 iki maždaug 40 km/h sąnaudos yra palyginti aukštos. Didėjant greičiui jos mažėja — iki tam tikros ribos.
Kur yra tas optimumas
Pagal Cerema tyrimą, sąnaudų kreivė neseka tiesios linijos — ji primena asimetrinę U raidę. Žemų greičių zona — neefektyvi. Augant greičiui sąnaudos krenta, kol pasiekia minimumą ties maždaug 70 km/h. Tai taškas, kuriame variklis dirba efektyviai, pavara aukšta, o kelionės laikas — priimtinas.
Ar tai reiškia, kad visi turėtų važiuoti 70 km/h? Ne. Bet tai reiškia, kad 90 km/h greičiu jau einate į viršų nuo optimumo — ir kuo greičiau, tuo brangiau.
Oro pasipriešinimas: ne linijinis, o kvadratinis
Nuo maždaug 80 km/h oro pasipriešinimas tampa dominuojančia jėga. Ir čia svarbu suprasti vieną fizikos faktą: pasipriešinimas auga ne tiesiškai, o kaip greičio kvadratas. Praktiškai tai reiškia — padvigubinęs greitį gausite keturis kartus didesnę stabdančią jėgą.
Konkrečiai: pagreitinimas nuo 100 iki 120 km/h padidina kuro sąnaudas apie 20 proc. Nuo 120 iki 140 km/h — dar daugiau. Kiekvienas papildomas dešimtukas autostradoje kainuoja eksponentiškai, ne tiesiškai.
Ar tikrai verta?
Elektromobiliams efektas dar ryškesnis
Elektra varomiems automobiliams oro pasipriešinimo poveikis matomas itin aiškiai — ir tiesiai atsispindi realybėje. Testai rodo, kad skirtumas tarp 110 ir 130 km/h gali siekti daugiau nei ketvirtį papildomų energijos sąnaudų. Praktinis rezultatas: dažnesni įkrovimo sustojmai ir — paradoksaliai — ilgesnis bendras kelionės laikas, nors greitis didesnis.
Todėl dauguma elektromobilių vairuotojų ilgose kelionėse sąmoningai pasirenka 110–120 km/h, o ne 130–140 km/h.
Ką tai reiškia šiandien — kai dyzelinas kainuoja virš 2 eurų
Balandžio viduryje Lietuvos degalinėse dyzelino litras vidutiniškai kainuoja apie 2,18 euro (LEA duomenimis). Tai reiškia, kad tas 20 proc. sąnaudų skirtumas tarp 100 ir 120 km/h šimtui kilometrų vidutiniškai reiškia papildomus 1,5–2,5 euro — priklausomai nuo automobilio. Per mėnesį reguliariai važiuojant autostrada — tai jau pastebima suma.
Praktiškas patarimas: autostradoje naudokite kruizo kontrolę ties 110–115 km/h, o ne spauskite iki 130 km/h. Įsitikinkite, kad judėdami miestu kuo greičiau pereinate į aukščiausią tinkamą pavarą — variklio apsisukimai turi kristi žemiau 2000 rpm. Tai efektyvesnė priemonė nei bet kurios kitos „taupymo” gudrybės.
