Aplinkosaugininkai sustabdė 871 automobilį ir patikrino išmetamų dujų taršą. Taršos normą viršijo vienas. Šis skaičius tapo pagrindiniu argumentu Seime — ir balandžio 23 d. Lietuvos parlamentas 76 balsais prieš 4 priėmė sprendimą: nuo 2027 m. lapkričio 1 d. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai nebegalės stabdyti ir tikrinti lengvųjų automobilių (M1 klasės) taršos keliuose.
Sprendimas įsigalios po pusantrų metų — bet debatai apie jį jau prasidėjo. Ir ne be reikalo: Europos Sąjunga eina priešinga kryptimi.
Kas priimta ir kas keičiasi praktiškai
Priimtais Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimais panaikinta dviejų dalykų prievolė aplinkosaugininkams: stabdyti M1 ir M2 klasių transporto priemones keliuose ir tikrinti jų išmetamų teršalų kiekį, bei naikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą pažeidėjams.
Kas lieka: aplinkosaugininkai ir toliau galės tikrinti keleivinius autobusus ir krovininius automobilius. Lengvieji automobiliai — ne.
Kas ateina vietoje: Vyriausybė planuoja iki 2027 m. ketvirtojo ketvirčio sukurti automobilių taršos nuotolinės stebėsenos sistemą. Tai technologija, kuri matuoja išmetamas dujas važiuojant pro fiksuotus ar mobiliuosius jutiklius — be sustabdymo, be tiesioginio pareigūno kontakto. Tokios sistemos jau veikia Belgijoje, Nyderlanduose ir kai kuriuose Vokietijos miestuose.
Kodėl Seimas balsavo taip
Sprendimo iniciatorius — Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas (LSDP). Jo argumentas konkretus: praėjusios Vyriausybės įvestas reikalavimas aplinkosaugininkams tikrinti lengvuosius automobilius keliuose nepasiteisino. Iš beveik 871 sustabdyto automobilio taršos normą viršijo vos 1 — tai mažiau nei 0,1 procento.
Jonauskas Seimo posėdyje kalbėjo aiškiai: kai pareigūnai suvaromi po 5–7 žmones į miestus imituoti aplinkosauginę veiklą, stabdo ir gąsdina vairuotojus matavimais, užtveria gatves — tai netoleruotina. Jo teigimu, aplinkosaugininkai turėtų dirbti ten, kur yra realūs pažeidimai: miškuose, prie vandens telkinių, taršiose įmonėse.
16 Seimo narių susilaikė — tai daugiau nei įprastai tokio pobūdžio balsavimuose. Tai rodo, kad tema nebuvo vienareikšmė ir tarp parlamentarų.
ES eina priešinga kryptimi — ir tai yra klausimas
Čia ir slypi paradoksas, kurio Seimo salėje beveik nebuvo girdėti. Europos Komisija šiuo metu baigia rengti techninės apžiūros reformos direktyvą, kurioje planuojama įvesti privalomus NOx ir kietųjų dalelių matavimus ne tik apžiūrų metu, bet ir keliuose. Kitaip tariant — ES nori, kad tokia tikrinimo sistema būtų visose valstybėse narėse. Lietuva tuo pat metu šią funkciją panaikina.
Ar tai reiškia, kad po kelerių metų, kai ES direktyva įsigalios, Lietuva vėl turės ją grąžinti? Šio klausimo Seimo diskusijoje neskambėjo.
Redakcijos vertinimu, sprendimo logika yra suprantama: 0,1 proc. aptikimo rodiklis yra labai žemas ir rodo, kad šis tikrinimo metodas buvo neefektyvus. Tačiau atsisakymas tikrinti, kai ES rengiasi šį tikrinimą standartizuoti, kelia pagrįstą klausimą — ar ne geriau būtų buvę laukti nuotolinės stebėsenos sistemos, ne panaikinti tikrinimą iš viso? Ypač žinant, kad Lietuvos automobilių parko vidutinis amžius siekia 14 metų, o dyzelinių automobilių su pažeistais ar pašalintais DPF filtrais keliuose vis dar pasitaiko.
