Techninę apžiūrą (TA) žadėta leisti atlikti ir sertifikuotuose servisuose jau nuo 2026 m. sausio 1 d. Praėjo pusmetis – o vairuotojams niekas nepasikeitė. Seimui 2025 m. birželio 30 d. pateiktas įstatymo projektas, kuriuo siūlyta atverti TA rinką privatiems paslaugų teikėjams, iki šiol tebėra įstrigęs parlamento komitetuose ir savo numatytos pradžios datos taip ir nepasiekė.
Kokia reformos būsena šiandien
Pataisų projektas vis dar nepriimtas. Kad reforma įsigaliotų, jai turi pritarti Seimas plenariniame posėdyje, o įstatymą pasirašyti prezidentas – šie žingsniai kol kas nežengti. Tai ne pirmas bandymas: panašūs pasiūlymai jau buvo atmesti ankstesnės kadencijos Seime, o naujausioji versija, nepaisant platesnio politinio palaikymo, taip pat nespėjo pralaužti komitetų etapo iki paskelbtos datos.
Ką iš tikrųjų siūloma
Reforma leistų privalomą TA atlikti bet kuriai sertifikuotai automobilių remonto dirbtuvei, atitinkančiai techninius ir akreditacijos reikalavimus. Patikra galėtų vykti kartu su remontu – tai, autorių teigimu, sutrumpintų eiles ir padidintų patogumą. Numatytos ir sankcijos: pagal registruotas ANK pataisas, juridinių asmenų vadovams už TA atlikimą nesilaikant reikalavimų grėstų 400–800 eurų baudos, o pakartotinai – dar didesnės.
Bet kodėl šios eilės apskritai susidaro?
Kodėl reforma svarstoma
Pagrindinis tikslas – sumažinti eiles didžiuosiuose miestuose ir pasiruošti ES kryptims. Šiuo metu Lietuvoje privalomą TA atlieka ne „Regitra“ (ji tvarko tik registraciją), o TUV NORD Lietuva – įmonė, 2025 m. gegužę oficialiai perėmusi buvusios „Tuvlitos“ veiklą – bei kiti „Transekstos“ asociaciją vienijantys centrai. Turint daugiau nei 1,4 mln. senesnių nei 10 metų automobilių, valstybinė sistema be struktūrinių pokyčių gali būti perkrauta, ypač jei įsigalios ES reikalavimas senesnius automobilius tikrinti kasmet.
Kodėl kyla nerimas
Kritikai įspėja apie galimą interesų konfliktą – servisas gali praleisti automobilį, kurį pats ir remontuoja. Kaip pavyzdys nurodoma Estija ir Lenkija, kur gedimų fiksavimo rodikliai įtartinai maži. Lietuvos konkurencijos taryba rinkos liberalizavimui pritaria, tačiau pabrėžia, kad be tvirtų kokybės kontrolės mechanizmų – nepriklausomų patikrų, slaptų auditų ir vaizdo stebėjimo – reforma gali ne pagerinti aptarnavimą, o padidinti eismo saugumo riziką.
Kaip yra kitose ES šalyse
Daugelis Vakarų valstybių privatiems operatoriams TA atlikti leidžia jau seniai, bet pagal griežtą reguliavimą. Vokietijoje veikia TÜV ir DEKRA, panašūs modeliai galioja Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje. Skirtumas – ne pačiame liberalizavime, o kontrolės griežtume.
Redakcijos vertinimu, būtent čia ir slypi esmė: liberalizuoti TA rinką galima saugiai, tačiau tik tada, kai kontrolės sistema paruošta anksčiau už pačią reformą, o ne skubama atvirkščiai. Kol tokios sistemos nėra, atidėliojimas kol kas atrodo labiau apdairus nei žalingas.
Kas toliau
Kol kas TA tvarka Lietuvoje nesikeičia – apžiūra atliekama esamuose centruose. Ar ir kada reforma bus grąžinta į Seimo darbotvarkę, priklausys nuo tolesnių komitetų svarstymų. Vairuotojams tai reiškia vieną: artimiausią TA verta planuoti pagal dabartinę, o ne pažadėtą tvarką.
