Pavasaris — pats tinkamas laikas pažiūrėti, ką žiemos druska padarė jūsų automobiliui. Ir dažnai tai, ką randate, stebina. Automobilio antikorozinė apsauga šiandien yra aktuali net naujų automobilių savininkams: gamintojai pastaraisiais metais taupė būtent čia — ir tai matosi techninių apžiūrų rezultatuose, kai „korozijos” įrašas atsiranda jau antrą kartą.
Kodėl rūdys — ne tik seno automobilio problema
Oksidacija vyksta visada, kai plienas liečiasi su vandeniu ir deguonimi. Automobilio cinkuotas kėbulas tam tikrą laiką apsaugo — bet tik kol danga nepažeista. Kiekvienas akmenukas kelyje, kiekvienas įbrėžimas degalinės aikštelėje, kiekviena žiemos druska — tai potenciali korozijos pradžia.
Lietuva šiame kontekste yra ypač nepalanki aplinka. Žiemą keliai aktyviai beriami druska, kuri greitina korozijos procesą keliasdešimt kartų sparčiau nei paprastas vanduo. Pavasarį druska išlieka ratų arkų ir dugno raukšlėse, kol automobilis neplaunamas. O tose vietose — kur susirenka drėgmė ir nėra saulės — korozija plečiasi nematoma.
Penkios vietos, kurias reikia patikrinti pirmiausia
Ratų arkos ir slenksčiai — klasika. Čia susiduria du metalo lakštai, tarp kurių patenka drėgmė. Rūdys dažniausiai prasideda iš vidaus ir tik vėliau išlenda į paviršių. Iki tol — nepastebimai ardo konstrukciją.
Durų kraštai — ypač pažeidžiama vieta. Vanduo teka žemyn ir sustingsta ties apatine durų briauna. Jei drenažo kanalai užsikimšę lapais ar purvu — druska kaupiasi ir daro savo.
Stogo liukas — jei jūsų automobilis jį turi. Sandarikliai su laiku trūkinėja, plyšta, o vanduo patenka tarp plastiko ir metalo. Ten — idealios korozijos sąlygos.
Variklio dangtis — ypač aktualu tiems, kurie daug važiuoja greitkeliais. Smulkūs akmenėliai iš priešais važiuojančių automobilių nuolat kala priekį. Kiekviena žymė — potenciali rūdžių pradžia.
Stabdžiai ir ašys — nuolat veikiami vandens ir purvo. Stabdžių diskuose atsiranda paviršinis paviršinės rūdys — jis nekenkia, praeina po pirmų stabdymų. Bet stipri korozija ant stabdžių detalių TÜV nepraleidžia.
Ką daryti — ir kiek tai kainuoja Lietuvoje
Prevencija visada pigesnė nei gydymas. Kelios taisyklės, kurios veikia.
Pirma — maži įbrėžimai taisomi iš karto. Dažų pieštukas (lackstiftas) kainuoja porą eurų ir uždaro pažeidimą prieš jam tampant korozijos židiniu. Paliktas neapdorotas — per žiemą virsta ryškiu rūdžių tašku.
Antra — reguliarus plovimas žiemą. Ne dėl išvaizdos — dėl druskos pašalinimo. Ypač po intensyvaus barstymo laikotarpių.
Trečia — profesionalus antikorozinis padengimas. Lietuvoje lengvojo automobilio pilnas antikorozinis padengimas (dugnas, ratų arkos, ertmės) kainuoja nuo 199 eurų, rėminių visureigių — nuo 399 eurų. Garantija siekia iki 6 metų, o dengimas rekomenduojamas kas 3–4 metus.
Svarbus niuansas: prieš dengimą automobilio dugnas turi būti kruopščiai išplautas nuo druskų ir riebalų — tik ant švaraus paviršiaus danga laikosi ilgai. Vokiečių specialistai siūlo sauso ledo valymą (apie 1000 EUR), tačiau Lietuvos servisai tą patį efektą pasiekia aukšto slėgio plovimu ir džiovinimu.
Kai jau per vėlai — ką daryti
Lengvas paviršinis rūdžių sluoksnis ant lako kartais dar galima nušveisti. Bet jei rūdys jau suformavo tamsų dėmę — reikia šlifuoti iki metalo, gruntuoti ir perdažyti. Tai jau servisas, ne namų darbai.
Yra ir kompromisinis variantas — rūdžių konverteris. Cheminė medžiaga, paverčianti rūdis stabilia geležies jungtimi ir sustabdanti tolesnį plitimą. Atrodo negražiai, bet sustabdo procesą — tinkamas laikinas sprendimas, kol planuojamas rimtesnis remontas.
Šį savaitgalį — atidarykite bagažinę, pasilenkite ir pažiūrėkite į ratų arkų vidų. Jei matote oranžines dėmes — tai ne „dar nieko”. Tai pradžia proceso, kurį sustabdyti dabar kainuoja porą šimtų. Vėliau — kelis tūkstančius.
