Pernai Lietuvoje užfiksuota tūkstantis susidūrimų su laukiniais gyvūnais kelyje. Tūkstantis — tai daugiau nei du per dieną, kiekvieną dieną ištisus metus. Ir tai tik įskaitiniai įvykiai — techninių, kai automobilis lieka važiuojamas, yra dar daugiau.
Vilnius–Utena magistralinis kelias (A14) šiame kontekste išsiskiria: per devynerius metus tame pačiame ruože net 163 iš 281 eismo įvykio buvo susiję su gyvūnais. Daugiau nei pusė. „Via Lietuva” į tai atsakė kompleksiniu sprendimu, kuris rekonstruojamame ruože nuo 21,5 iki 64,3 km jau įgyvendinamas.
Kodėl A14 kelias buvo ypač pavojingas
Vilnius–Utena ruožas eina per aktyvius laukinių gyvūnų migracijos koridorius. Briedžiai, stirnos, šernai — jie nežino apie greitį ir reakcijos laiką. Naktį, kai gyvūnų aktyvumas didžiausias, susidūrimo išvengti dažnai fiziškai neįmanoma — net reaguojant teisingai.
2013–2022 m. šiame ruože (28,40–51,55 km) įvyko 22 įskaitiniai ir 259 techniniai eismo įvykiai. Iš jų 163 — su užvažiavimu ant gyvūno. Tai statistika, kuri aiškiai parodė, kad kelias reikalauja sisteminių, ne taškinių sprendimų.
Pavasaris — ypač pavojingas laikotarpis. Gyvūnų migracija suintensyvėja, jaunikliai ima judėti kartu su patelėmis. Susisiekimo ministras Juras Taminskas dėl to ragina vairuotojus būti ypač budrius: „Prasidėjus pavasarinei gyvūnų migracijai, raginu visus būti itin budriais, atsakingai elgtis kelyje ir rinktis saugų greitį.”
Ką tiksliai diegia Via Lietuva A14 ruože
Sprendimas kompleksinis — ne viena priemonė, o kelių elementų sistema, kuri veikia kartu:
Apsauginės tinklo tvoros — fizinis barjeras, ribojantis laukinių gyvūnų išėjimą į kelio zoną. Tvorose įrengti vienvėriai varteliai: patekęs į kelio zoną gyvūnas gali saugiai išeiti atgal, bet į kelią iš miško — ne.
Horizontalūs barjerai ir kryptinės priemonės — nukreipia gyvūnus į iš anksto numatytas perėjimo vietas. Tai ne tik fizinė kliūtis, bet ir elgsenos formavimo priemonė: gyvūnai po kurio laiko „išmoksta” naudotis saugiomis perėjomis.
Požeminės gyvūnų perėjos — penkios tunelinės perėjos, įrengtos ties 28, 34, 38, 44 ir 55 kilometrais. Jos projektuotos didelio diametro, su natūraliu grunto pagrindu, sausomis judėjimo juostomis ir natūraliomis spalvomis. Tikslas — kad gyvūnas matytų tęsinį už perėjos ir drąsiai ja naudotųsi.
Dalis perėjų įrengtos vietoje esamų vandens pralaidų ar upelių kirtimų — taip išsaugomi natūralūs gyvūnų judėjimo koridoriai, kurie egzistavo dar prieš kelią.
Ar tai veikia — ir kaip greitai
„Via Lietuva” vadovas Martynas Gedaminskas pabrėžia: „Tvoros, varteliai, barjerai ir požeminės perėjos nukreipia laukinius gyvūnus nuo važiuojamosios dalies ir leidžia jiems saugiai migruoti. Tai sprendimai, kurie realiai mažina susidūrimų riziką ir kartu saugo gamtą.”
Tačiau yra svarbus niuansas: po statybų reikia laiko, kol gyvūnai pripranta prie naujų migracijos takų. Sistema bus stebima ir prireikus tobulinama. Kitų šalių patirtis — Suomija, Lenkija, Vokietija, kur panašios sistemos veikia ilgiau — rodo, kad pirmaisiais metais efektas yra dalinis, o visiškai gyvūnai „išmoksta” naudotis perėjomis per 2–5 sezonus.
Gyvūnų migracijos sprendinių vietos parinktos kartu su biologinės įvairovės ekspertais — vertinant gamtinius koridorius, aktyvesnio judėjimo zonas ir ankstesnių susidūrimų statistiką. Tai nėra atsitiktiniai taškai.
Ką tai reiškia vairuotojui praktiškai
Rekonstruojamas ruožas — 21,5–64,3 km. Tol kol darbai vyksta, svarbu žinoti kelias praktines detales:
Prie naujų horizontaliųjų barjerų įrengiamos papildomos informacinės lentelės — jos perspėja, kad barjerai pritaikyti stambiems gyvūnams ir turi didesnius tarpus. Tai reiškia, kad smulkesni gyvūnai teoriškai gali pro juos pralįsti — sistema optimizuota briedžiams ir šernams, ne kiškiams.
Vartų sistema veikia tik tada, kai vartai laikomi uždaryti. Gyventojai, naudojantys vartus patekimui į miškus ar sodybas, privalo juos uždaryti — kitu atveju visa tvoros sistema praranda prasmę toje vietoje.
Redakcijos vertinimu, A14 rekonstrukcija yra vienas rimčiausių bandymų Lietuvoje sistemiškai spręsti gyvūnų ir transporto konfliktą. Tūkstantis susidūrimų per metus šalyje — tai ne aplinkosauginis skaičius, tai eismo saugumo skaičius. Ir kompleksinis sprendimas, o ne tik kelio ženklai, yra teisingas žingsnis.
