Vokietijos ekonomika, kadaise laikyta Europos jėgaine, išgyvena vieną didžiausių pramonės nuosmukių nuo 2022 m. Gamybos apimtis mažėja, užsakymai mažėja, o automobilių pramonė, Vokietijos gamybos pagrindas, patiria didelį spaudimą. Analitikai perspėja, kad be politikos korekcijų didžiausia Europos ekonomika gali prarasti savo technologinę lyderystę ir milijonus darbo vietų.
Staigiausias pramonės nuosmukis per trejus metus
Pasak Vokietijos federalinės statistikos tarnybos, rugpjūtį bendra pramonės gamyba sumažėjo 4,3 %, o automobilių gamyba, palyginti su ankstesniu mėnesiu, smuko beveik 19 % – tai didžiausias kritimas per trejus metus. Naujų užsakymų skaičius mažėja jau keturis mėnesius iš eilės, o tai rodo nuolatinį paklausos lėtėjimą vidaus ir eksporto rinkose.
Mažėjantis eksportas ir rinkos dalis
Vokietijos automobilių gamintojai praranda pozicijas Kinijos gamintojams, tokiems kaip BYD, NIO ir XPeng, kurių elektromobiliai dominuoja Kinijos rinkoje. Eksportas į Aziją sparčiai mažėja, o Jungtinės Valstijos padidino importo tarifus Europos automobiliams nuo 2,5 % iki 15 %, sukeldamos tai, ką ekonomistai vadina „dvigubu smūgiu“ Vokietijos eksportuotojams.
- Mažėjanti paklausa Azijoje dėl Kinijos elektromobilių prekių ženklų populiarėjimo;
- Didesni JAV tarifai Europoje pagamintoms transporto priemonėms;
- Silpna vidaus paklausa negali kompensuoti eksporto nuostolių.
Masiniai atleidimai iš darbo visoje tiekimo grandinėje
Automobilių tiekimo pramonė yra viena iš labiausiai nukentėjusių. Pirmaujantys komponentų gamintojai paskelbė apie didelio masto restruktūrizavimo planus:
- „Bosch“ – iki 2030 m. planuojama atleisti 13 000 darbuotojų;
- „ZF Friedrichshafen“ – bus panaikinta 14 000 darbo vietų;
- „Continental“ – numatoma atleisti 7 000 darbuotojų.
Ekspertai šiuos pranešimus vertina kaip gilesnės struktūrinės krizės, o ne laikino nuosmukio rodiklį. Perėjimas prie elektrinių transporto priemonių reikalauja naujų technologijų ir mažiau tradicinių komponentų, o tai kelia grėsmę šimtams tūkstančių darbo vietų Europos tiekimo tinkluose.
Ginčai dėl vidaus degimo variklių draudimo
Spaudimą didina Europos Sąjungos planas nuo 2035 uždrausti registruoti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais. Iki 2030 m. CO₂ išmetimo ribos bus sumažintos beveik perpus, o tai iš esmės leis palaipsniui atsisakyti net hibridinių modelių.
Perėjimas pasirodo esąs sudėtingas. Elektromobilių paklausa auga lėčiau nei tikėtasi, investicijos į akumuliatorius atsiperka ilgiau, o daugelis pirkėjų vis dar renkasi benzininius arba dyzelinius automobilius. Pasak „Continental“ atstovų, „priverstinis perėjimas prie elektromobilumo kelia grėsmę tūkstančiams darbo vietų ir visos tiekimo grandinės stabilumui“.
Politinis atsakas ir didėjantis spaudimas
Kancleris Friedrichas Merzas planuoja susitikti su „Volkswagen“, BMW, „Mercedes-Benz“, „Bosch“ ir „Continental“ generaliniais direktoriais, kad aptartų galimus atsakymus. Keletas Bundestago narių ragina atidėti arba sušvelninti ES 2035 m. draudimą. Tikimasi, kad Europos Parlamentas dar kartą svarstys šį klausimą vėliau šiais metais.
Automobilių gamintojai perspėja, kad be reguliavimo korekcijų Europa gali prarasti milijonus darbo vietų ir atsilikti nuo Azijos konkurentų akumuliatorių ir programinės įrangos inovacijų srityje.
Ką tai reiškia Lietuvai ir Vidurio Europai
Lietuvos ekonomika yra glaudžiai susijusi su Vokietijos ekonomika per eksportą ir automobilių tiekimo grandines. Vokietijos automobilių gamybos sulėtėjimas gali turėti daugybinį poveikį:
- Mažiau naudotų transporto priemonių patenka į Lietuvos rinką, todėl kyla kainos;
- Didesnės atsarginių dalių ir aptarnavimo kainos dėl sumažėjusios gamybos;
- Sumažėję užsakymai Lietuvos įmonėms, tiekiančioms gaminius Vokietijos gamykloms.
Baltijos šalių ekonomikoms, integruotoms į ES gamybą, Vokietijos nuosmukis reiškia silpnesnius eksporto rezultatus ir galimą pramonės produkcijos sumažėjimą.
Struktūriniai pokyčiai Europos „ekonomikos variklyje“
Ekonomistai teigia, kad Vokietija susiduria ne tik su cikliniu sulėtėjimu, bet ir su struktūrine transformacija. Žaliosios pertvarkos politikos, aukštų energijos kainų ir pasaulinės konkurencijos derinys verčia pramonės reorganizaciją, kurios mastas panašus į po 2008 m. krizės.
Pramonės asociacijos pabrėžia, kad technologinis neutralumas – kelių jėgos agregatų sprendimų leidimas, o ne tik elektrinių transporto priemonių privalomumas – galėtų padėti stabilizuoti sektorių ir apsaugoti darbo vietas, kartu tęsiant dekarbonizacijos tikslus.
Vokietijos gamybos krizė atskleidžia Europos pramonės bazės trapumą. Šalis, kuri ilgą laiką simbolizavo efektyvumą ir patikimumą, dabar kovoja su mažėjančia paklausa, politiniu spaudimu ir aršia pasauline konkurencija. Jei ES nepakoregaus savo žaliosios pertvarkos terminų, pasekmės bus juntamos toli už Vokietijos ribų – jos paveiks tiekėjus, darbo vietas ir ekonomiką visame žemyne, įskaitant Lietuvą.
Kokia jūsų nuomonė? Ar ES turėtų atidėti 2035 m. vidaus degimo variklių draudimą, kad apsaugotų Europos pramonę? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.






