„Volvo Cars“ gavo JAV valdžios leidimą toliau importuoti ir parduoti automobilius su vadinamosiomis „connected car“ technologijomis. Šis sprendimas svarbus ne tik pačiai bendrovei, bet ir visai automobilių rinkai, nes JAV vis griežčiau vertina su Kinija siejamas programines ir technines sistemas.
„Volvo“ situacija išskirtinė todėl, kad švedų gamintojas priklauso Kinijos grupei „Geely“. Dėl to bendrovei teko įrodyti, kad jos automobiliai atitinka JAV saugumo reikalavimus.
Kodėl „Volvo“ reikėjo specialaus JAV leidimo?
JAV valdžia pastaraisiais metais pradėjo griežčiau riboti automobiliuose naudojamas technologijas, kurios gali būti susijusios su Kinija. Didžiausias dėmesys skiriamas programinei įrangai, duomenų perdavimui, nuotoliniam prisijungimui ir automobilio sistemų valdymui.
Ši taisyklė galioja JAV. Lietuvos teisės aktai gali skirtis.
Kadangi „Volvo“ yra „Geely“ valdoma bendrovė, gamintojas turėjo pateikti papildomus paaiškinimus JAV institucijoms. Vertinimo metu buvo nagrinėjama, kaip saugomi vairuotojų duomenys, kas prižiūri programinę įrangą ir ar automobiliai negali kelti nacionalinio saugumo rizikos.
Kas yra „connected car“ technologijos?
„Connected car“ – tai automobiliai, kurie gali jungtis prie interneto, debesijos paslaugų, navigacijos sistemų, išmaniųjų telefonų ir gamintojo serverių. Tokios sistemos šiandien naudojamos ne tik prabangiuose, bet ir vidutinės klasės automobiliuose.
Dažniausiai jos leidžia:
- atnaujinti automobilio programinę įrangą nuotoliniu būdu;
- naudoti realaus laiko navigaciją;
- stebėti automobilio techninę būklę;
- valdyti kai kurias funkcijas per mobiliąją programėlę;
- greičiau perduoti informaciją apie gedimus ar avarijas.
Automobilių kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad tokios transporto priemonės vis labiau primena kompiuterius ant ratų. Todėl valstybės pradeda vertinti ne tik variklius ar emisijas, bet ir tai, kaip automobilis renka bei perduoda duomenis.
Ką šis sprendimas reiškia „Volvo“?
JAV rinka „Volvo“ yra itin svarbi. Leidimas reiškia, kad gamintojas gali tęsti prekybą automobiliais su išmaniosiomis sistemomis ir išvengti rimtų verslo apribojimų.
Be tokio patvirtinimo bendrovė būtų galėjusi susidurti su importo ribojimais arba poreikiu keisti kai kurias technologines sistemas. Tai būtų apsunkinę prekybą vienoje didžiausių pasaulio automobilių rinkų.
„Volvo“ taip pat turi gamyklą Pietų Karolinoje, kur gaminamas elektrinis EX90 visureigis. Bendrovė planuoja JAV gaminti ir populiarųjį XC60 modelį, todėl leidimas suteikia daugiau stabilumo ateities planams.
Kodėl JAV taip atsargiai vertina kiniškas technologijas?
JAV institucijos baiminasi, kad prie interneto prijungti automobiliai gali rinkti jautrius duomenis apie vairuotojus, maršrutus, infrastruktūrą ar net valstybines įstaigas. Teoriškai tokios sistemos taip pat galėtų būti pažeidžiamos nuotolinėms kibernetinėms atakoms.
Dėl šios priežasties Vašingtonas griežtina reikalavimus ne tik automobilių gamintojams, bet ir technologijų tiekėjams. Panašios diskusijos vyksta ir Europoje, nors ES taisyklės šiuo metu nėra tokios griežtos kaip JAV.
Lietuvos vairuotojams tai kol kas neturi tiesioginės įtakos, tačiau ilgainiui tokie sprendimai gali paveikti automobilių kainas, komplektacijas, programinės įrangos atnaujinimus ir importo sąlygas.
Ar su panašiais iššūkiais susidurs ir kiti gamintojai?
„Volvo“ atvejis gali tapti svarbiu precedentu. Kiti gamintojai, turintys Kinijos kapitalo, technologinių partnerių ar programinės įrangos tiekėjų, taip pat gali sulaukti griežtesnio vertinimo.
Panašioje situacijoje yra ir „Polestar“, kuris taip pat priklauso „Geely“ grupei. Tokiems gamintojams gali tekti aiškiau atskirti programinės įrangos kūrimą, duomenų saugojimą ir techninę priežiūrą pagal regionus.
Automobilių rinkos analitikai pastebi, kad ateityje konkurenciją lems ne tik kaina, dizainas ar nuvažiuojamas atstumas, bet ir gebėjimas atitikti kibernetinio saugumo bei duomenų apsaugos reikalavimus.
Kodėl tai svarbu Lietuvos vairuotojams?
Nors sprendimas priimtas JAV, jis rodo aiškią tendenciją: automobiliai tampa ne tik transporto priemonėmis, bet ir duomenų platformomis. Tai reiškia, kad vairuotojams vis svarbiau žinoti, kokias paslaugas automobilis naudoja ir kur keliauja jo surenkama informacija.
Lietuvoje vis daugiau vairuotojų renkasi automobilius su mobiliosiomis programėlėmis, nuotoliniu šildymo valdymu, integruota navigacija ir gamintojo debesijos paslaugomis. Tokios funkcijos patogios, tačiau kartu kelia klausimų dėl privatumo.
- Kas turi prieigą prie automobilio duomenų?
- Kur saugoma informacija apie keliones?
- Ar programinės įrangos atnaujinimai yra saugūs?
- Ar naudotas automobilis gali likti susietas su ankstesnio savininko paskyra?
Perkant naudotą automobilį Lietuvoje verta patikrinti ne tik ridą, techninę būklę ar avarijų istoriją, bet ir skaitmenines paskyras bei prijungtas paslaugas.
„Volvo“ išvengė rimto smūgio
JAV leidimas „Volvo“ yra reikšminga pergalė. Bendrovė galės tęsti prekybą, išlaikyti planus JAV rinkoje ir parodyti, kad net griežtesnių taisyklių sąlygomis galima pasiekti susitarimą su reguliuotojais.
Šis atvejis taip pat rodo, kad automobilių pramonėje vis daugiau reikšmės įgauna ne tik mechanika, bet ir programinė įranga, duomenų saugumas bei geopolitika.
Ar pirkdami automobilį atkreipiate dėmesį į jo išmaniąsias sistemas ir duomenų saugumą? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
