Kai kurie dyzelinu varomų automobilių vairuotojai po šaltos nakties patyrė nemalonią staigmeną, kai automobilis nereagavo į raktelio pasukimą arba paspaudus užvedimo ir išjungimo mygtuką. Sunkumai užvedant variklį atsiranda dėl pačių dyzelinių degalų savybių, kurie žemoje temperatūroje gęsta.
Kada dyzelinas gali užšalti?
Taip yra todėl, kad degaluose esantys parafinai kristalizuojasi, sudarydami daleles, kurios gali veiksmingai blokuoti degalų srautą degalų sistemoje. Šis reiškinys prasideda jau esant 0 laipsnių Celsijaus temperatūrai, kai degaluose pradeda formuotis pirmieji parafino kristalai. Siekiant išvengti problemų dėl užšalusių degalų, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse buvo įvestos vadinamųjų žieminių degalų pardavimo taisyklės.
Lietuvoje jo galima įsigyti nuo lapkričio iki kovo. Žieminiai degalai, praturtinti specialiais priedais, vadinamais depresantais, teoriškai turėtų išlikti skysti iki -20 laipsnių Celsijaus temperatūros, tačiau 2013 m. ADAC atlikti tyrimai parodė, kad ne visada galima tuo tikėtis.
Kas yra arktinis kuras?
Kad žiemą lauke automobilius statantiems vairuotojams nereikėtų nerimauti dėl variklio užvedimo, kai kuriose degalinėse siūlomi vadinamieji arktiniai degalai, kurių paskirtis – užtikrinti, kad variklį būtų galima užvesti net esant -32 laipsnių Celsijaus temperatūrai. Jiems būdingas mažesnis drumstumas ir šalto filtro blokavimo taškas (CFPP), kuris veiksmingai apsaugo nuo parafino kristalų susidarymo. Tačiau reikėtų pažymėti, kad jie yra brangesni už standartinį dyzeliną.
Žiemos degalų bandymai – ką sako ADAC?
Vokietijos organizacijos ADAC duomenimis, laboratoriniai žieminių degalų bandymai trunka vos 1,5 valandos, o realiomis sąlygomis automobiliai šaltyje dažnai stovi kelias dienas. Šis laiko skirtumas daro didelę įtaką kristalizacijos procesui – kristalai turi daugiau laiko augti ir kauptis bake ir degalų vamzdynuose. Aukščiausios kokybės degalų (pvz., „Shell V-power“ arba „BP Ultimate“) gamintojai teigia, kad jie yra daug atsparesni žemoms temperatūroms, tačiau šių teiginių dar nepatikrino nepriklausomos institucijos.
Kodėl žiemą variklis nesikuria? Priežastis nebūtinai yra užšalę degalai
Kilus užvedimo problemoms, jų priežastys gali būti įvairios. Be pačių degalų, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į kaitinimo žvakių, kurios atsakingos už oro šildymą degimo kameroje, būklę, bet ir į akumuliatoriaus būklę, purkštukų efektyvumą ir degalų filtro būklę. Pastarajam reikia skirti ypatingą dėmesį – jį reikėtų keisti maždaug kas 50 000 km.
Ką daryti, kai užšąla degalai?
Jei degalai „gelėja“, vienintelis veiksmingas sprendimas – pastatyti transporto priemonę į šildomą patalpą, kurioje temperatūra gerokai aukštesnė nei 0 laipsnių Celsijaus. Kategoriškai reikėtų vengti bandymų degalų sistemą pašildyti džiovintuvu ar šildytuvu, nes tai gali sukelti gaisrą arba sugadinti sistemą. Be to, toks taškinis šildymas negali pasiekti visų vietų, kuriose degalai gali būti susikristalizavę.
