Įstrigti sniege gali kiekvienas – net ir mieste, kai kiemuose ar šalutinėse gatvėse susidaro provėžos. Vienas iš dažnai minimų triukų yra trumpam sumažinti padangų slėgį. Bet ar tai tikrai veikia ir kada tai daryti saugu?
Žemiau paaiškiname, kaip padangų slėgis veikia sukibimą, kiek galima jį sumažinti ir kokių klaidų vengti Lietuvos žiemos sąlygomis.
Kodėl padangų slėgis svarbus sniege
Padangų slėgis lemia, koks didelis padangos plotas liečiasi su danga. Kuo slėgis didesnis, tuo padanga standesnė ir kontaktinis plotas su sniegu dažnai mažesnis. Tai gali reikšti daugiau ratų prasisukimo ir mažiau traukos.
Sumažinus slėgį, padanga šiek tiek „išsiplečia“, todėl kontaktinis plotas padidėja. Tai gali padėti padangai geriau „įsikabinti“ į sniegą ir pajudėti iš vietos.
Kaip slėgio mažinimas gali pagerinti sukibimą
Šiek tiek sumažintas slėgis leidžia padangai geriau prisitaikyti prie nelygaus paviršiaus, provėžų ar suspausto sniego. Dėl to padidėja mechaninis sukibimas, o protektorius efektyviau dirba.
- Padidėja kontaktinis plotas su sniegu
- Sumažėja ratų prasisukimas vietoje
- Lengviau „užkabinti“ minkštesnį ar nesuspaustą sniegą
Žiemos vairavimo instruktoriai dažnai pabrėžia, kad tai gali būti veiksminga tik kaip trumpalaikis sprendimas – būtent tam momentui, kai reikia išvažiuoti iš pusnies ar provėžos.
Kiek slėgio galima sumažinti, kad būtų saugu
Dažniausiai rekomenduojama sumažinti slėgį nedaug – apie 0,2–0,4 bar (tai maždaug 3–6 psi). Toks pokytis gali padėti padidinti sukibimą, bet dar nesukelia didelės rizikos padangai ar ratlankiui.
„Slėgio mažinimas gali padėti pajudėti, tačiau svarbu nepersistengti ir tai laikyti tik trumpu manevru, o ne važiavimo režimu“, – sako žiemos vairavimo mokymų instruktorius, dirbantis su vairuotojų mokymais Baltijos šalyse.
Jei sumažinsite slėgį per daug, padanga gali pradėti deformuotis, blogiau laikyti ratlankį, o tai ypač pavojinga, jei bandysite važiuoti greičiau.
Kada šis triukas neveikia arba gali pakenkti
Ne visais atvejais slėgio mažinimas padės. Jei po sniegu yra ledas, sukibimą labiau lemia padangos tipas, protektoriaus būklė ir vairavimo technika. Taip pat rizika didesnė, jei padangos žemo profilio arba automobilis stipriai apkrautas.
- Jei automobilis „sėdi ant dugno“, vien slėgio mažinimas dažnai nepadės
- Per mažas slėgis gali pažeisti padangą ar ratlankį
- Staigūs vairo pasukimai gali „numauti“ padangą nuo ratlankio
Kaip tai daryti praktiškai, kad rezultatas būtų geresnis
Slėgio mažinimas dažniausiai duoda geriausią rezultatą kartu su kitais veiksmais. Svarbu pirmiausia sumažinti ratų prasisukimą ir suteikti padangoms „kelio“ sukibimui.
- Išvalykite sniegą prieš varančiuosius ratus ir po jais
- Padėkite smėlio, žvyro arba traukos kilimėlius, jei turite
- Junkite aukštesnę pavarą (mechaninėje) ir judėkite labai švelniai
- Venkite „gazavimo“ – prasisukimas tik glotnina sniegą ir formuoja ledą
Miesto sąlygomis Lietuvoje tai dažnai praverčia kiemuose ar stovėjimo aikštelėse, kur sniegas suspaudžiamas ir suformuoja slidžias provėžas.
Ką būtina padaryti po to, kai pajudėsite
Išvažiavus iš sniego, slėgį reikia kuo greičiau atstatyti į gamintojo rekomenduojamą lygį. Važiuoti su sumažintu slėgiu ilgiau nerekomenduojama, nes blogėja valdymas, didėja degalų sąnaudos ir kyla padangos perkaitimo rizika.
Lietuvoje daugelyje degalinių galima rasti oro kompresorius, todėl slėgį patogu atstatyti netrukus po to, kai situacija bus suvaldyta.
Išvada
Taip, padangų slėgio sumažinimas gali padėti, kai automobilis įstringa sniege, nes padidėja kontaktinis plotas ir sukibimas. Tačiau tai turi būti daroma saikingai, tik trumpam ir tik tam, kad išvažiuotumėte iš pusnies ar provėžos.
Ar esate bandę šį triuką realiomis žiemos sąlygomis? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!
